VISUOMENĖ
2024.05.23.Šviesus Oksanos minčių lietus...
Žurnalistas Romas A. Vorevičius
Oksana rami, nes vertina savo gyvenimišką patirtį... ,,Esu laiminga, nes turiu sveiko proto, nepasiduodu psichozei, nesu minios žmogus...“
Pirmąsyk Oksaną pamačiau ir išgirdau kalbančią viename socialinių tinklų. Moteris gulėjo lovoje, už kurios matėsi krūvos skaitytų ar skaitomų knygų. Sudėtinga buvo numanyti šios moters amžių – atrodė gan jauna ne pagal metus. Dažnai besišypsanti moteris yra prasitarusi - ,,seniai nebeverkiu“.
Deja, pildosi seniai medikų pasakyti žodžiai, gimus vos 1 kg neišnešiotai mergaitei - ,,vaikas bus ligonis“... Šiandien neramina 4-oji vėžio stadija...
Dar vaikystėje Oksanai teko nugirsti tėvų ir medikų pokalbį telefonu... Apie galimai visai priartėjusią mirtį... galimai RYTOJ... Išgirsti ir suprasti... kad kito ryto ji nebesulauks...
Oksanos kambarys antrame aukšte. Norėdama nueiti į tualetą, laiptais ,,nulipa“... sėdėdama ant užpakalio. Lėtai iriasi rankomis... Tų laiptų nedideliame namelyje nedaug, bet juos kaskart reikia įveikti. Pirmame aukšte laukia ramentai...
Ne paslaptis, kad Oksana – medikė, tad pati turi daugybę medicinos žinių. Nuo pat mažumės svajojo būti gydytoja, padėti kitiems kenčiantiesiems... Pabandė pati suskaičiuoti savo ligas: skrandžio ir žarnyno ligos, lėtinis pankreatitas, prasidėjo abiejų akių tinklainių degeneracija. Neseniai Oksanai kojoje atsinaujino liposarkoma – ir ši liga jai ,,padovanojo“ neįgaliojo vežimėlį. Pilve gydytojai aptiko 2 nemažus darinius. Ir tai dar ne visos ligos... Iškęsta 13 operacijų, būnant 14 metų ištiko koma... Štai tokia aritmetika...
.jpg)
Oksanos viso gyvenimo svajonė – medicina
.jpg)
Su šuniuku Bituku
.jpg)
Su močiute Irena, kuri Oksaną užaugino...
Oksana, dažnai patirdama skausmus, kai ne visada padeda morfijus, vaistas nuo skausmo, džiaugiasi savo gydytojais - pasitiki gydytojų kompetencijomis, nori, kad ją gydantys gydytojai įgytų naujos patirties, žinių... ,,Žinau, kad net ir patys tobuliausi gydytojai man negali pakeisti sunkiai sergančių organų, kūno dalių“, - supratingai mąsto ši dažna gydytojų pacientė. Oksana taip pat supranta, kad sunkaus darbo dirbti negali, kad ne nuo gydytojų malonės priklauso, kad kompensuojami ne visi vaistai... juk esama įvairių išlaidų, o kasmetinė vienkartinė išmoka galėtų būti ,,dukartinė“. Tik liūdna, kad prieš patenkant pas gydytojus reikia išlaukti ilgiausias eiles...
Stebuklai vienas po kito – nesitikėjusi po kai kurių operacijų pabusti - ji visgi vėl išvydo saulės šviesą, viltingas artimųjų akis...
Kita aritmetika ,,kuklesnė“ – 368 Eur šalpos neįgalumo išmoka, vienišo žmogaus išmoka 38 Eur. Vaistams kas mėnesį reikia mažiausiai 289 Eur. Galbūt onkologiniams ligoniams visi vaistai turėtų būti kompensuojami šimtu procentų?
,,O kas būtų, jei po operacijos nebenubusčiau? Mirtis – kiekvienos gyvos būtybės neišvengiamybė. Tik kiekvienam ji ateina savo laiku. Skaudu sužinoti apie vaikų mirtis, skaudu, kai žmonės Išeina netikėtai. Mirti seniai nebebijau. Ne mirtis gyvenime labiausiai skaudina ir baugina“, – savo mintimis viešai dalijasi Oksana.
Dėl gausybės ligų Oksana valgo tik labai ,,lengvą“ maistą – be jokių prieskonių, riebalų... Mėgsta liesus pieniškus produktus... Na kartais pasidžiaugia pieniškomis dešrelėmis su... juoda duona...
Tamsesnes mintis padeda nuvyti grojimas akordeonu, pianinu, kanklėmis... Mėgsta dainuoti...Tik labai dažnai pristinga jėgų muzikuoti. ,,Kartais ir padainuoju. Šiuo metu virš kasdienybės tarsi pakylėja šiuolaikiškai perkurta prancūzų virtuozo J. B. Moljero kūryba... Klausausi bene kasdien...“, - džiaugiasi Oksana.
Su begaliniu malonumu prisimenamas laikas Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, kur įgytas vidurinis ir muzikinis (kanklių) išsilavinimas... Po studijų minėtoje konservatorijoje mokslai įgavo pagreitį: sėkmingai baigtos Lietuvos muzikos ir teatro akademija (red. – toliau LMTA) etnomuzikos bakalauro, LMTA muzikos pedagogikos magistro, VU MF (red. – Vilniaus universiteto medicinos fakulteto) medicinos magistro, VU MF ir LMTA muzikos terapijos magistro studijos. Lyg to dar būtų maža – šiemet Oksanos rankose – LSMU (red. - Lietuvos sveikatos mokslų akademija) podiplominės emocinės gerovės konsultanto diplomas... Susimąstęs pašnekovės klausiu – bene paskutinysis išsilavinimas jai aktualiausias šiandien? Su tuo sutikdama, Oksana patvirtina, kad ši specialybė jai leidžia dirbti neišlipant iš lovos. Tai žinios, kurias ji galinti padovanoti žmonėms, kurie šiandien kenčia nuo greito gyvenimo tempo, turi psichologinių problemų, šių dienų gyvenimas, nelaimės, baimės žmones apkrauna sunkiomis emocinėmis problemomis. Žmonės nespėja ,,gyventi“ ir susidoroti su iškilusiais sunkumais, visos neigiamos emocijos ,,nusėda“ į pasąmonės ,,stalčiuką“, o vėliau visos iškyla į kasdienį gyvenimą, kur neigiamos emocijos vis dažniau žmogui ,,pakiša koją“... Ar toks žmogus gali būti laimingas? Labai norėjau ir noriu padėti žmonėms... o ypač išgelbėti žmones, galvojančius apie savižudybę... Visuomenė tarsi žino apie šią problemą, bet ši problema išlieka tabu...
Kartais Oksana bando ieškoti ne nuotolinio darbo. Tik 10 procentų darbingumo... Oksana mielai, jei tik galėtų, pasavanoriautų, kaip anksčiau, senelių namuose, tik tas darbingumo ,,dešimtukas“ vis nutildo ir šokiruoja darbdavius... O savanoriauta nemažai – net 9 metus Senjorų socialinės globos namuose, 6 metus NVI (red. - Nacionaliniame vėžio institute), įvairiose Vilniaus ligoninėse. Kiek žmonių istorijų išgirdusi, kiek melodijų grojusi akordeonu...
Gyvenimas eina. Norų netrūksta... Kartais Oksanai atrodo, kad visas optimizmas laikos ,,ant“ noro padėti kitiems, močiutei Irenai, kuriai jaučiasi reikalinga... Ponia Irena daugelį metų dirbo siuvėja, siuvo įvairius drabužius, dažniau - moterims.
Oksana turi daug draugų. Žinoma, jie negali būti su ja, sėdėti prie jos lovos, kai skauda ir itin sunku. Geriausia drauge Oksana vadina... mirtį... Mirties Oksana nebijo, nes ji šalia, mirtis ją išvaduos iš skausmų...
Oksana visiems pataria džiaugtis tuo, ką turi... Kasdien vertinti tai, kad gali matyti, kalbėti, ištiesti ranką, apkabinti, užmigti be vaistų, panorus išgerti vandens...
Bet šiandien Oksana linksmesnė, dažniau juokiasi. Gražūs darbai sugrįžta dėkingumu, nebūtinai iš tų pačių žmonių. Socialinių tinklų draugai jai parengė siurprizą – Oksaną pasiekė personalinis kompiuteris!Turėdama šią dovaną moteris galės dirbti ir užsidirbti, taisydama ar redaguodama įvairius mokslinius darbus.
To ir linki ,,Lietuvos aidas“ šiai stipriai asmenybei... Itin stipriai...
Atgal
