VISUOMENĖ
2024.05.08. Dulkinti
Juozas Šikšnelis
Tai veiksmas kada iš objekto glostymo ar trankymo būdu pašalinamos dulkės bei kiti nešvarumai. Buvo laikas, kai kilimų dulkinimas, pavyzdžiui, buvo pasiekęs ritualų lygį. Statant daugiabučius namus, nesvarbu blokinius ar silikatinių plytų, buvo projektuojami ir montuojami specialūs stovai kilimams dulkinti. Šeštadieniais uždari miegamųjų rajonų kiemai prisipildydavo tokatų, fugų ir simfonijų mušamaisiais garsais. Neretais atvejais ir visa gerkle šūkaujančiais vokalistais. Mada nunyko. Galima būtų svarstyti, kodėl? Gal jaunimas tingi tempti kilimus į lauką, gal dulkių siurbliai patobulėjo, o gal dulkių sumažėjo?
Bibliotekų lentynose dulka neskaitomos knygos
Tai tik viena, tikriausiai pagrindinė šio veiksmo prasmė. Dulkinti – universalus žodis, nes be kilimų išdulkinti galima mintis iš galvos prieš atsakingą pasirodymą arba atvirkščiai, sukelti dulkes, šluojant užterštą patalpą. Gamtoje – lietus ar sniegas pamažėle dulkina. Žmonių bendrijoje prašoma išeiti gražiuoju arba grasinama išdulkinti laukan.
Suk nesukęs, bet tenka paminėti dar vieną žodžio prasmę, kuri susijusi su kūniškąja meile. Kodėl sakoma: dulkina, išdulkino, vėl klausimas, nes neteko girdėti, kad dviem besimylint dulkės kiltų. Pastebėkit ir pagirkit už toleranciją: neįvardiju kas tie du – vienos lyties ar dviejų. Jeigu tai vyksta sutartinai, smagiai, abiejų noru ir bendru sutarimu, tai, tikriausiai, iš šono stebint, galima įsivaizduoti kylančias dulkes.
Gyvojoje gamtoje dulkinimasis - įprastas veiksmas normaliam augimo ciklui. Augalus paprastai dulkina vabzdžiai. Patys jie nepajėgūs to padaryti. Kažkiek gali prisidėti vėjas. Bet tik simboliškai.
Nuo vaikystės ausyse skamba: ten malūne ežys malė, ežio vaikai girnas kalė, Kai jiems akys uždulkėjo, akinius jie užsidėjo. O-ja, o-jaja akinius jie užsidėjo.
Neasfaltuoti keliai ilgai lietaus neragavę dulka.
Bibliotekų lentynose dulka neskaitomos knygos, kurias rašė netalentingi, bet mokantys suktis ir rasti kelius ar mokantys išgarsėti penkioms minutėms autoriai.
Archyvuose dulka pamirštų herojų asmens bylos. Paprastai jie būna pralenkę savo laiką arba neatsidūrę tinkamoje vietoje tinkamu metu.
Rašytojų stalčiuose dulka prirašyti rankraščiai, nesulaukiantys publikavimo ir premijų, kurių jie yra verti.
Geriau pačiam dulkinti, nei laukti, kol kas tave nudulkins, o iš visų dulkių pačios pavojingiausios dulkės į akis, dėl to, kad sunkiai išsiplauna ir nespėji pamatyti, kas tau jų pažėrė, kad galėtum atsakyti tuo pačiu.
Atgal
.jpg)
