VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

2023.06.24. Marsiečiai mus apgins

Dainius Razauskas

Rašytojas, mitologas

Manote, juokauju? Skamba neįtikėtinai? Kaip galima valstybės saugumo strategiją grįsti tokia beprotiška viltimi?!

O kad „Lenkija mus apgins“, skamba geriau? Gal kada jau yra apgynusi? Gal galite pateikti pavyzdį, kaip per pastaruosius 600 metų Lenkija apgynė Lietuvą?

Tiesa, yra toks „apgynimo“ būdas – praryti. O ką praryji, tą jau gini kaip save patį, taip sakant.

Visus 600 bendro gyvenimo metų Lenkija, kai tik galėjo, rijo Lietuvą, nuosekliai ir atkakliai, tam pasitelkdama visas įmanomas priemones – religiją, kultūrą, politiką, karą. Ir visai atvirai ryja dabar – buvusi okupuotoji dalis jau vėl gerklėje, net Lietuvos Seimas su Prezidentūra seilėmis apvarvėję.

Ne rengiasi ginti nuo bendros grėsmės, bet naudojasi ta grėsme kaip palankia proga drąsiau kąsti ir ryti. Įkyriai, net jau nuobodžiai tas pats per tą patį ištisus šimtmečius.

Šitaip ir Rusija ne kartą mus yra „apgynusi“, tik dabar ji užsiėmusi kitkuo – mat, „gindama“ Ukrainą, šiek tiek įstrigo. Pasirengimu „apginti“ kaimynus ji su Lenkija – senos varžovės.

Užtat viltis, kad „mus apgins marsiečiai“, iš tikrųjų kur kas patikimesnė: kaip elgtųsi pasirodę marsiečiai, dar neaišku, o kaip elgiasi Lenkija ir Rusija – aišku perdėm.

Tai, žinoma, nereiškia, kad „visi lenkai blogi“. Ačiū Dievui, gerų, dorų, netgi taurių žmonių kartais atsiranda ir šen, ir ten. Beje, Rusijoje irgi.

Sunku atsisakyti vilties, kad jų dar galėtų atsirasti ir Lietuvoje, nors prie gerųjų žmogiškų savybių pridėjus protą, tikimybė skaudžiai sumažėja.

Priešingu atveju, kaip paaiškinti „strateginę partnerystę“ su Lenkija? Kas išvis ją sugalvojo?

Vargu ar galima abejoti, kad ji sugalvota pačioje Lenkijoje ir Lietuvoje paskleista per Lenkijai lojalius Lietuvos piliečius („penktąją koloną“), taip pat per tėvynės išdavikus tarp Lietuvos kultūros veikėjų bei politikų ir šiaip „naudingus kvailius“. O tokių tai Lietuvoje netrūksta, ištisos partijos! Jie kam tik nori mielai bus naudingi, tik ne tėvynei, žinoma.

Tokiomis aplinkybėmis viltis, kad mus apgins marsiečiai, iš tikrųjų atrodo ne tik patikimiausia iš visų, bet ir kone vienintelė.

Deja, pastaruoju metu ji daug patikimesnė už viltį, kad mes, šiuolaikiniai lietuviai, pajėgtume bent pamėginti apsiginti patys. Ne dėl ginklų, net ne dėl kareivių trūkumo. O dėl trūkumo kai ko labai svarbaus virš pečių ir tarp kojų. Baisu tik, kad apie ši trūkumą patyrę, net ir marsiečiai nebesiims mūsų ginti…

 

Atgal