VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
09.11. Daiktinių ir asmeninių gamybos veiksnių sąveika ir priklausomybė
Marijona Rastenytė
Nepriklausoma ekspertė
Gamtos ir daiktų paskirtis istoriškai nulemta tiesiogiai tenkinti žmogaus poreikius pirminiame pavidale, o vėliau pereinant prie aktyvaus jų perdirbimo, tinkančio aukštesniems žmogaus poreikiams užtikrinti. Šiam procesui reikalingos darbo priemonės, kurias naudodamas žmogus galėtų pirminius gamtos elementus pritaikyti platesniam poreikių tenkinimui. Šiam procesui užtikrinti būtina vienybė tarp daiktinių ir asmeninių gamybos priemonių ir jų sąveikavimas: iš vienos pusės daiktinės gamybos priemonės, objektyvios darbo sąlygos, o iš kitos - tikslingai pasireiškianti darbo jėga, subjektyvios darbo sąlygos.
Objektyvioji gamybos priemonių pusė reiškiasi tuo, kad ji yra ir dalimi gamtos ir panaudoto jų tikslingos paskirties žmogaus darbo. Daiktiniai gamybos veiksniai neatskiriami nuo asmeninių ne tik todėl, kad juose sudaiktintas gyvasis darbas, bet ir todėl, kad jie yra priemonė natūralių žmogaus galių sustiprinimo ir padidinimo, bei ir jo galimybių išugdymo užvaldyti gamtą. Darbo priemonės yra neatskiriamos nuo žmogaus egzistavimo tikslų, kuriems jis tarnauja, bei ir tikslingos veiklos, kurios išdavoje įgauna teisę egzistuoti.
Konkrečios savybės bet kurios darbo priemonės įgauna prasmę tik sąveikoje su subjektyviomis darbo sąlygomis. Jeigu darbo priemonės priklauso nuo tikslo, tai tikslą sąlygoja darbo priemonė, kadangi daiktinis įsikūnijimas įvyksta tik darbo priemonės pagalba, veikiant darbo objektą ir jį keičiant žmogui reikiama kryptimi. Tikroji žmogaus valdžios galia išreiškiama ne tikslais, o darbo priemonėmis. Tikrosios darbo priemonių atsiradimo esme yra jų neišvengiamumas funkcinės vienybės su darbo subjektu, tai yra žmogumi.
Pirmapradžiu elementu šių kokybinių pokyčių yra perdavimas žmogaus darbo funkcijų dirbtinei sistemai, išstūmimas iš technologinio proceso tų žmogaus darbo funkcijų, kurių paskirtis buvo tiesiogiai perdirbti gamtos elementus į žmogaus vartojimo reikmenis.
Keitimas daiktinių gamybos veiksnių gamybos struktūroje keičia žmogaus gyvojo darbo vietą gamybos procese ir jo keitimą sudaiktintu darbu, tačiau, kuris tiesiogiai kontroliuojamas žmogaus.
Žmonija nuo seniausių laikų bandė kurti mechanizmus, galinčius atlikti sunkius ir kenksmingus jiems darbus.
Šiuolaikinė robotų technika susiformavo apie 50-uosius metus. Tai buvo pirmas autonominis, savarankiškai besiorientuojantis aplinkoje ir sugebantis išvengti kliūčių, robotas.
Šiuolaikinė robototechnika
Šiuolaikinė robototechnika remiasi kompiuterinėmis technologijomis. Juos galima suskirstyti į dvi kategorijas: darbiniai ir naminiai.
Pramoniniai robotai šiandieną sudaro daugiau nei 80% visų esamų įrenginių. Jie sugeba beveik pakeisti žmogų, atlikdami už jį visus darbus, automobilių gamyklose visą surinkimo darbą atlieka robotai, žmonėms telieka juos tik kontroliuoti. Tai didelis pliusas, kadangi mašinos nedaro klaidų, nepavargsta, ir žinoma, jiems nereikia mokėti atlyginimo, bet jų pagaminimas ir įdiegimas brangiai kainuoja.
Tipinio pramoninio roboto sudėtis:
Valdiklis–mikroschema, koordinuojanti visus roboto veiksmus. Robotizuotos rankos. Jos išskiria laisvų judesių skaičių: kuo jų daugiau, tuo geriau. Daugelis pramoninių robotų rankose turi 6 laisvų judesių pakopas.
Pavara – variklis, kuris suteikia rankai paslankumo. Valdoma valdikliu.
Galutinis efektorius – grubiai tariant, antgalis esantis ant roboto rankos. Tokie antgaliai gali būti gana įvairūs: nuo primityvaus užveržimo iki suvirinimo aparato.
Sensorius, kuris suteikia robotui pojūčius: būtent jo dėka robotas atpažįsta objektus, su kuriais reikės dirbti.
Kai tik pasirodė pirmieji mažiau ar daugiau išvystyti robotų pavyzdžiai, žmogus užsimanė, kad jie jį pakeistų daugelyje pavojingų vietų. Buitiniai robotai Jų užduotis – padėti žmogui buityje. Yra gausybė nebrangių, naminių robotų: robotai-siurbliai, robotai-žoliapjovės ir kita.
Nanorobotai
Šie mažyčiai kibernetiniai mechanizmai gali dirbti su atomais (kitaip tariant užsiimti mechanosinteze), judėti įvairiais paviršiais, atkurti save. Tokiu būdu, galima per mikropasaulį išgauti praktiškai bet kokią konstrukciją makropasaulyje ir sukurti sudėtingus makroobjektus.
Robotai mene ir moksle
Praktiškai kiekvienas žmogaus išradimas atsispindi mene ir moksle. Su robotais gavosi daugelio Kūrėjų darbai įkvėpia mokslininkus ir menininkus kurti įvairių meno ir mokslo kūrinių sprendinius bei naujus išradimus.
Robototechnikos principai, kurie aktualūs liko iki mūsų dienų ir greičiausiai visada bus aktualūs, kol egzistuos robotai, kurie negali nuskriausti žmogaus arba savo elgesiu pridaryti jam žalos. Robotas turi paklusti žmogaus valiai ir galiai. Robotas turi rūpintis savo saugumu, kol tai neprieštarauja pateiktiems principams.
Žmogaus vieta darbo procese robotizacijos sąlygomis
Kad toliau egzistuotų, įmonės turi ieškoti savo efektyvumo didinimo metodų. Dar prieš 50 ar 100 metų nebuvo būtinybės atlikti sudėtingas analizes siekiant didelių pardavimų. Šiandien konkurentai taip pat geba naudotis socialiniais tinklais, todėl įmonės turi nuolat ieškoti naujų plėtros kelių.
Akivaizdžius metodus jau naudoja konkurentai, tokių metodų jau nepakanka. Reikia ieškoti toliau. Pranašumą prieš konkurentus suteikia Lean vadyba. Tačiau ką daryti įmonei, kuri jau sėkmingai naudojasi Lean įrankiais? Ar to pakaks? Kurį laiką – visiškai. Tačiau po poros metų to jau nebe užteks. Nekalbama apie tai, kad nereikia naudoti Lean sprendimų. Juos būtina diegti, tačiau ne paskutiniu momentu, o kaip kitą žingsnį. Lean vadybos padariniu tampa valdymo procesų robotizavimas. Pirmiausiai reikia išanalizuoti procesą, pasistengti jį ištobulinti, o vėliau automatizuoti kai kuriuos veiksmus.
Darbo priemonės, kurioms žmogus perdavė savo funkcijas, jis perdavė ir tą darbo laiko dalį, kuri pasitarnaus kelias dešimtis kartų darbo našumo kėlimui ir jo darbo laiko trumpinimui. Todėl darbo pamainos trukmė turėtų būti mažinama ir ilginamas laisvas nuo darbo laikas. Darbuotojas keis savo vykdomas funkcijas darbo procese, kadangi gyvasis darbas bus realizuojamas ne tiesioginėmis darbo funkcijomis gamybos procese, o vykdant kontrolės, reguliavimo ir priklausomai nuo gamybos specifikos, gali pasilikti atskiros funkcijos poveikio į darbo objektą. Todėl bijoti, kad bus mažas poreikis dirbančiųjųnereikėtų, nes tai vesprie darbo užmokesčio augimo ir laisvo laiko žmogaus gyvenime ilgėjimo.
Išvada
Robotizacija valdymo ir gamybos procesų turi tarnauti žmogaus darbo laiko trumpinimui, laisvo laiko ilginimui, darbo našumo kėlimo išdavoje darbo užmokesčio augimui.
Nepriklausoma ekspertė
Soc. m. dr. doc. M. Rastenytė
Atgal
