Transportas
05 24. Kas trukdo Vilniaus metro statybai?
Vytautas Žeimantas
Juozas Zykus - metro entuziastas
„Ar norite daugiau sužinoti apie būsimą Vilniaus metro?“ - neseniai paklausė Piliečių asociacijos “Metro sąjūdis" pirmininkas Juozas Zykus. Pasakiau, kad - taip, noriu. Todėl ir buvau pakviestas pasisvečiuoti Savanorių gatvėje 174A name įsikūrusioje Piliečių asociacijos "Metro sąjūdis" būstinėje. Ir neapsirikau. Įvyko labai įdomus pokalbis apie galimybę statyti Vilniuje metro.
Juozas Zykus pasakojo įdomiai, užsidegęs, aiškiai matėsi, kad jis yra didelis metro statybos šalininkas. Jis kalbėjo drąsiai ir argumentuotai, nebijodamas paskelbti ir metro priešininkų argumentus, kuriuos, beje, iš karto sėkmingai "sumaldavo į miltus".
Pasak jo, metro sąjūdis - užgimė kaip pilietinė iniciatyva išspręsti didžiausią Lietuvos sostinės problemą - susisiekimo problemą. Šiuo metu piliečių asociacija „Metro sąjūdis", vienija apie 6000 narių, remiančių metro diegimo Vilniaus mieste idėją.
Suburtas specialistų „Metro forumas" kartu su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga atliko metropoliteno įdiegimo galimybių studiją, kurioje išnagrinėtos metropoliteno įdiegimo galimybės geologiniu, ekonominiu, paminklosaugos ir kitais aspektais. Atrinkta pirmoji 7 km atkarpa Pilaitė - Baltasis tiltas. „Metro forumo" įkurtose darbo grupėse: statybos organizavimo, ekonomikos, finansų ir investicijų, tyrinėjimo ir projektavimo, teisinės bazės kūrimo, ryšių su visuomene dirba apie 50 specialistų, visuomenės veikėjų, mokslininkų.
„Metro forumo" specialistai nuolat gilina žinias apie metropoliteno įdiegimo eigą kituose Europos miestuose. Todėl nuolat organizuoja išvykas į kitus Europos miestus. Lietuvius priėmė ir apie metropoliteno įdiegimo ir eksploatacijos peripetijas informavo Oslo, Atėnų, Madrido, Briuselio, Maskvos, Minsko, Helsinkio, Prahos, Niurnbergo, Amsterdamo metropoliteno statytojai ir eksploatuotojai.
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ pirmininkas Juozas Zykus
Mitus reikia išsklaidyti
Kaip teigė Juozas Zykus, užsienio metropoliteno specialistai pabrėžia, kad didžiausios problemos diegti metropoliteną yra psichologinės, todėl didelis dėmesys skiriamas visuomenės bei politikų švietimui, siekiant paneigti jau kelis dešimtmečius žmonių ir valdžios sąmonėje įsišaknijusius mitus.
Pirmas mitas: metro galima statyti mieste, kur yra 1 mln. gyventojų, kai tuo tarpu daugiau kaip dvidešimtyje Europos miestų, mažesnių už Vilnių, metro sėkmingai veikia.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Reno mieste gyventojų yra net tris kartus mažiau negu Vilniuje, o metro jame veikia sėkmingai, nešdamas ne tik pelną jo statytojams, bet ir didelę naudą miestui bei jo gyventojams.
Antras mitas: metro statyti galima tik biudžeto lėšomis, kai tuo tarpu kitose šalyse tokie projektai sėkmingai įgyvendinami taikant viešojo ir privataus finansavimo modelio taikymą (PPP).
Pirmieji darbai - dar sovietmetyje
Apie metro statybą Vilniuje jau buvo kalbėta ir planuota dar sovietmetyje, kai iš Maskvos buvo nuleista direktyva visose sovietinių respublikų sostinėse pastatyti metro.
Buvo pradėti ir pirmieji tiriamieji darbai. Nuo Geležinkelio stoties iki Gedimino prospekto buvo kasami 50 metrų gylio šuliniai, imami grunto pavyzdžiai. Juozas Zykus juos mums aprodė. Tai smėlis ir molis, metro statybai labai palanki terpė.
Tačiau vėliau sekę politiniai įvykiai šią idėją numarino.
Artėja politinio apsisprendimo metas
Nepriklausomybės metais vėl buvo atgaivinta daugiau nei prieš trisdešimt metų pradėta diskusija dėl naujos bėginės transporto sistemos Vilniaus mieste sukūrimo. Konkuravo dvi idėjos: metro ir tramvajaus.
Tramvajaus idėją nuo 2000 metų propagavo Artūro Zuoko vadovaujama Vilniaus administracija ir, išleidusi kelis milijonus litų galimybių studijoms rengti, jos atsisakė, o per paskutinį miesto tarybos posėdį nutarė pirkti elektrinius autobusus.
Metro sistemos sukūrimo idėja atgimė 2002 metais. Susikūręs „Metro sąjūdis“ pasiekė, kad 2013 metais LR Seime būtų priimtas Metropoliteno koncesijos įstatymas. Tačiau Prezidentės tarnyboms pasirodė, kad įstatymas nepakankamai tobulas ir jį vetavo. Seimas Prezidentės veto nesugebėjo atmesti vien todėl, kad balsuojant, pritrūko penkių balsų. Pagal Prezidentūros pastabas pataisytą įstatymo projektą iš naujo svarstyti pateikė 39 Seimo nariai.
Šis įstatymo projektas šiuo metu yra svarstomas Seimo komitetuose bei Vyriausybėje. Seimas, vertindamas metropoliteno įgyvendinimo Lietuvos didžiuosiuose miestuose reikšmę, sudarė darbo grupę, į kurią kviečiami įvairių valdžios struktūrų, tarp jų ir Prezidentės tarnybos atstovai, bei kiti specialistai. Darbo grupės vadovas, Seimo narys Artūras Skardžius, mano, kad išvados Seimui bus pateiktos iki šių metų gegužės vidurio.
LR Seimas ketina dar per šią sesiją apsispręsti ir Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme įteisinti nuostatas, jog metropolitenus planuos savivaldybės, statybas organizuos Vyriausybė, o finansuos, statys ir eksploatuos privačios verslo struktūros. Pasibaigus koncesijos laikui, sutartis bus pratęsta arba metropolitenai bus perduoti eksploatuoti valstybei.
Vilniaus metropoliteno schema
Metro idėją palaiko apie šimtas Seimo narių
Dabar metro idėją palaiko apie šimtas Seimo narių. Ir jų gretos vis didėja. A. Zuoko vadovaujamoje miesto taryboje šią idėją palaikė tik 17 tarybos narių. „Metro sąjūdžio“ aktyvistai mano, kad naujos sudėties miesto taryboje metro šalininkai sudarys daugumą.
Jų viltys turi pagrindą, nes naujai išrinktas Vilniaus meras Remigijus Šimašius buvo LR Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės narys ir balsavo už Metropoliteno koncesijos įstatymo priėmimą. Jis taip pat yra vienas iš naujo Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto teikėjų.
Viltį sustiprina ir tai, kad į koaliciją su liberalais eina ir konservatoriai, kurių atstovas Vidas Urbonavičius buvo ankstesnės Metropoliteno įdiegimo paramos grupės Vilniaus miesto taryboje vadovas.
Juozo Zykaus teigimu, politinis apsisprendimas yra ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis metro statybos etapas. Jo žiniomis politinis apsisprendimas dėl metropolitenų statybos užtrunka nuo 30 iki 70 metų. Pas mus jis tęsiasi jau 36 metus ir reikia tikėtis, kad artimiausiu metu bus nuspręsta kas metro planuos, kas organizuos statybą ir kas tokius projektus finansuos.
Mums, miesto gyventojams, greita, saugi, prestižinė ir komfortiška viešojo transporto rūšis būtų labai naudinga. Metro naudingas ir tiems, kurie nežada atsisakyti automobilių, nes gatvės bus tuštesnės. Nauda ir tiems, kurie visai nesinaudoja transportu, o vaikšto pėsčiomis ar važiuoja dviračiu, nes oras taps žymiai švaresnis.
Metro – ir sostinės plėtros katalizatorius
Seimo politinis sprendimas - leisti įgyvendinti Vilniuje metropoliteno projektą - pats savaime sukuria vertę, nes numatomų trasų vietoje išauga nekilnojamo turto vertė. Atsiradus investuotojui ir pradėjus statybą, didėja gyventojų užimtumas, mokesčių pavidalu pasipildo biudžetas, suaktyvėja miesto ekonomika, nes, mokslininkų paskaičiavimais, kiekvienas investuotas euras „įdarbina“ dar penkis eurus kitose ekonominės veiklos srityse.
Apsispręsti dėl metro statybos skatina ir tarptautinė padėtis. Karinio konflikto atveju metropolitenas tarnauja kaip civilinės gynybos objektas. Metro sudaro galimybę sparčiai ir saugiai pasiekti užmiestį esant evakuacijos būtinumui arba atvirkščiai - specialiesiems gynybiniams daliniams iš užmiesčio pasiekti svarbius valstybinius objektus miesto centre.
Tačiau tai yra ateitis. Šiuo metu galime stebėti tik politinio apsisprendimo eigą. Ir ne tik stebėti. Mūsų visuomenė galėtų ir turėtų aktyviau palaikyti šią idėją. Priešingu atveju Vilnius - gali greitai tapti bene paskutinė Europos sostinė, neturinti metro.
Atgal
