Tautos mokykla
02 11. Dėl Dubingių tragedijos
2014 m. kovo-birželio mėn. sukanka 70 metų nuo tuometinės Lenkijos Armijos krajovos karinės grupuotės įvykdyto brutaliausio akto Lietuvos teritorijoje - nekaltų civilių gyventojų žudynių Dubingiuose ir gretimose apylinkėse. Sužvėrėję svetimos valstybės kareivos nukankino šimtus lietuvių vaikų, moterų, senelių, valstybės tarnautojų, ūkininkų, mokytojų, kunigų ir kitose vietovėse. Jų atmintis iki šiol dorai ne įprasminta.
Kiekviena savo istorinę atmintį sugebanti išlaikyti tauta stengiasi išsaugoti kiekvieno žuvusio, ypač nekaltai nužudyto, tautiečio atminimą. Jų atminimo pavyzdžiu auklėja jaunimą, aukoms dega Amžinąją ugnį ir budi prie jos. Deja, 2013 metais tik vienintelės partijos atstovų maža grupė ant Armijos krajovos nužudytų aukų kapo Lietuvoje dėjo gėles ir lenkėsi mirusiems Dubingiuose, nes prieš 70 metų žuvusių šeimų šiandieną jau nebėra kam apverkti.
Giliai suabejojus lietuvių tautai kai kurių skaudžių istorinių įvykių atminties išsaugojimu, šiuo reikalu 2011 metais buvo kreiptasi į valstybės vadovus ir kai kurių savivaldybių bei miestų administracijas, taip pat Užsienio reikalų ir Švietimo ministerijas dėl Armija krajova nusikaltimų lietuvių tautai 1944-1945 metais ir su tuo susijusių reikalų. Bet ketinimai paskendo abejingume ir elementarios savigarbos stokoje, gal būt net strutinėje politikoje. Kas tai: Lietuvos valstybę atstovaujančių pareigūnų pozicija ar bailumas? Šiomis dienomis Lenkijos atviro kišimosi į mūsų vidaus reikalus eilinis pakartojimas ir Lietuvos vadovų reakcija gal būt patvirtino, jog esama ir vieno, ir kito. Totaliai nuolaidžiaujant ir naiviai tebesitikint ekonominių laimėjimų, vadovybė gali laimėti bėgius ar laidus, bet tauta prarasti neatstatomąsias vertybes.
Todėl remdamiesi Lietuvos piliečių teise, siūlome „Lietuvos Aido“ redakcijai šiais metais telkti visuomenę Dubingių tragediją paminėti aukštu valstybiniu lygmeniu, pakviečiant ir atitinkamų užsienio valstybių atstovus. Gal tai padėtų mums įtvirtinti pseudo istorikų nuolat blaškomą valstybės istoriją, pasijusti stipresniais ir atstatyti tautos garbę, gal paryškintos tautinės vertybės dažniau sulaikytų jaunimą namuose, gal vieni kitus geriau pažintume Europos Sąjungoje ir pasaulyje?
Taip pat siūlome:
1. Lietuvos valstybės vardu teisiškai įvertinti Armijos krajovos nusikaltimus lietuvių tautai. Taip pat įteisinti Dubingių ir kitų panašių vietovių tragedijos Atminties dieną ir ją minėti valstybės ir savivaldybiniu lygmeniu.
2. Vietovėse, kuriose buvo vykdomi minėti nusikaltimai, įamžinti aukų atminimą paminklu, ar tautodailės kūriniu, ar Atminties skydu su įrašytomis nužudytų tautiečių pavardėmis ir degintų kaimų pavadinimais.
3. Visose Lietuvos mokymo įstaigose ir istorijos mokymo vadovėliuose vyresniajam jaunimui atspindėti Armijos krajovos ir sovietinių partizanų nusikalstamus veiksmus Lietuvoje 1942-1945 metais. Turizmo maršrutuose derėtų numatyti šių vietovių ir objektų lankymą.
4. Peržiūrėti nepriklausomybės metais rytinėje Lietuvoje pristatytų paminklų Armijai krajovai tikslingumą, griežtai atribojant lenkų partizaninį judėjimą nuo nekaltų civilių – Lietuvos piliečių - žudymo.
5. Armijos krajovos, žudžiusios Lietuvoje nekaltus civilius ir vaikus, simboliams taikyti tą patį statusą, kaip sovietiniams ar hitleriniams.
6. Į kaimyninės valstybės nesiliaujančius akibrokštus Lietuvos atžvilgiu viešai ir tarptautinėje plotmėje skelbti mūsų valstybės vadovų poziciją bei atsaką.
Istoriją rašo gilioji tautos atmintis.
Algimantas Klimka, Arūnas Pikšrys, prof. Jurgis Ramanauskas, Vytautas Petroka, Romualdas Aukštuolis, prof.Albinas Bagdonas, Edmundas Petrošius, Vytautas Dunderis, Rimantas Giliauskas, Paberžės 14, Vilnius
Atgal
