Tautos mokykla
01 27. Neleiskime plisti svetimybėms
Vytautas Paliukaitis
Nors didžiuojamės tuo, kad jau pradėjome trečiąjį tūkstantmetį skaičiuojant nuo Kristaus, bet dar daug svarbių darbų turėsime padaryti beveik visose valstybės gyvenimo srityse.
Štai šiomis dienomis, buvusiame Žvėryno troleibusų žiede (Vilniuje) didžiulės aikštės pietiniame pakraštyje išvydau stambiomis didžiosiomis raidėmis užrašą fasade, naujo, architektūriškai nepriekaištingo pastato: „JAMMI“. Kadangi skubėjau, laukiau nuo kalno atvažiuosiančio troleibuso, tai pritrūko laiko iš arčiau apžiūrėti ką Lietuvoje nesuprantama kalba reklamuoja užsieniečiai. Sulaukęs pirmadienio įvykdžiau tai, ko nesuspėjau geriau patyrinėti sekmadienio vakare. Ko tik – netoliese stovėjusių įvairaus amžiaus vilniečių – prašiau išversti, neatsirado poligloto... Nutariau, kad žodis turi magišką galią, panašiai kaip „abrakadabra“, kuris taip yra paplitęs, jog ir tarptautinių žodžių žodynai jį įtraukė. Gerb. skaitytojų žiniai pridursiu – lietuviškai, mažytėmis raidėmis žemai rasite, kad čia alkį numalšinti galite kebabais.
Kyla dėsninga mintis: ar nebūtų buvę geriau lietuviškus užrašus atlikti didesnio formato žodžiais, o tai, kas svetima, mažesnėmis raidėmis. Tegul puikuojasi , nors tai būtų ir darbščiosios, mums draugiškos Kinijos piliečių kalba.
Kadangi įstiklintose sienose pamačiau kreidele užrašytą nuorodą apie tai, kad ši savo erdvinėmis formomis puošianti aikštę maisto prekybos įstaiga, greitai atvers duris lankytojams, gal Kalbos komisija įsikištų ir taip apsaugotų nuo nepageidautinų svetimybių tautos dvasią perteikiančią ir skriaudžiamą lietuvių kalbą.
Atgal
