Tautos mokykla
01 21. Sausio 13-oji – Pergalės diena. O Trispalvė – dar gedi?
Doc. emeritas, dr. Vytautas Venckevičius
1990-ųjų kovo 11-ąją atkurta Nepriklausomybė, mūsų valstybė vėl – Lietuvos Respublika. Grįžo ir jos simboliai. Vėl suplazdėjo Trispalvė. Nors dar kurį laiką tvyrojo nežinia: juk ir Panevėžio centre įsikūrusi SSRS karinė komendantūra (dabar – Jaunimo mokykla) rodė savo galią – ilgokai pro pastogės langelį kyšojo jų kruvinas skuduras, vėliau pakeistas rusiška trispalve. Okupantai vykdė įvairias provokacijas, žudynes pasienio postuose. Įtampa kaito. Ją didino Kremliaus 5-oji kolona. Būta ir kolaborantų talkos. Norėta skaldyti ką tik atkurtą valstybę. 1991-ųjų sausio pradžioje priešas pabandė įvykdyti perversmą. Nepavyko. Įvykiai pasiekė kulminacija sausio 13-ąją – iki dantų ginkluoti priešo kariškiai, pasitelkę karinę techniką, užėmė Vilniaus TV bokštą, kitus svarbius objektus. TV bokšto šturmas baigėsi tragedija: buvo pralietas nekaltas Laisvės gynėjų kraujas. Lietuva gedėjo, liūdėjo ir mūsų Trispalvė.
Pagaliau po Maskvos pučo žlugo Blogio imperija, galėjome lengviau atsikvėpti. Pasijutome laisvi. Tačiau neužilgo pasirodė ir ženklai, liudiję nevienareikšmį Laisvės suvokimą. Ypač suaktyvėjo liberalizmo propaganda – suveikė materializmo ir hedonizmo instinktai. Pridengta net Vinco Kudirkos Laisvės Varpu. (Tada „nesupratau“ ir savo viršininko ištarto pamokymo: „Ką noriu, tą darau. Ir tau nedraudžiu“.)
Ilgainiui Sausio 13-oji įgijo kitą prasmę – buvo pripažinta kaip Pergalės diena. Normalu – taip priimta visame pasaulyje. Ir Trispalvė – ta proga jau galėjo plazdėti gyvai. Deja, informacijos stokota.
Ką tik iškilmingai paminėtos Sausio 13-osios tragiškų įvykių 23-osios metinės – kaip mūsų Pergalės diena. Bet...
Gal dėl nevykusio mūsų visuomenės švietimo, gal dėl valdžios aplaidumo – ir mūsų mieste pastebėta įvairovė: vienur matėsi Trispalvė su gedulo ženklu, bet daugumoje – buvo normalu. Suprantama, kad prekybininkai ar ugniagesiai gali to ir nežinoti. Bet mokyklos, net Panevėžio centre, vadovai?.. Atrodo, lyg kokie amatininkai – svarbu didesnė alga... Gerai ir liberalizmas, bet jis neturi virsti chaoso ideologija.
Deja, apskritai vėliavų miesto gatvėse buvo retoka. Beveik kaip ir visada. Toks jau požiūris. Nereikia stebėtis: juk dažnai girdime – kad patriotas – idiotas. Ir lietuviu prisipažinti... baisoka. Tokia reali padėtis.
Jau trečias dešimtmetis – kaip gyvename lyg ir laisvi, ir nepriklausomi, tačiau kęsdami tebesitęsiančias reformas, visose gyvenimo srityse. Ir švietime chaosas: atsisakyta mokyklinių uniformų, vėliau vėl nedrąsiai jos grąžinamos; nutarta valstybines vėliavas kelti tik prie įstaigų, o gyventojai – kaip nori... Ir tik ypatingomis progomis. Vėliau nutarta: valstybinė vėliava prie mokyklų turi plazdėti visą laiką ir t. t., ir pan. Priimami įstatymai, jų pataisų pataisos – žodžiu, chaosas. Jame sunku ir susigaudyti. Matyt, kad atsakingi pareigūnai geriau dirbtų, jiems didinami atlyginimai, mokami priedai... Daugiausiai gaunantiems pirmiausia grąžinami prieš krizę nurėžti pinigai, o kiti – tegul pakenčia... kol biudžete atsiras atliekamų lėšų... Nesuvokiame: ar mūsų valdžios atstovus laikyti valdininkais, ar tarnautojais? Pagal savo elgesį jie atrodo – kaip valdininkai: ir konstituciją galima kaitalioti – nereikia referendumų, ir žemę galima paversti kilnojamu turtu, ir patiems pasididinti algas, ir t. t. Gal ir dėl to žmonės taip vertina ir Sausio 13-ąją? Apie tai daug galėtų pasakyti parašų dėl referendumo rinkėjai, bet tai – kita tema. Įdomi!
Taigi taip ir gyvename. Tik nereikia matyti viską kaip juoda, kaip sakoma ir iš aukščiau. Tačiau ir valdžios partijoms reikia laikytis principų: esat socialdemokratai, tai ir elkitės europietiškai, kurkit gerovę visiems. O ne didinkit atskirtį visuomenėje. Rūpinkitės viskuo, kad Lietuva ilgai išliktų. Tada ir žmonės nesakys: visi jie vienodi... Štai – taip!
Atgal
