Tautos mokykla
11 12. Vėlinių žygis Skirsnemunės apylinkėse
Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė
Paskutinį spalio savaitgalį žygeiviai, jų draugai rinkosi Skirsnemunėje (Jurbarko r.), ten vyko tradicinis „Vėlinių žygis“. Ten vykdami, keliautojai iš Panevėžio, Pasvalio pakeliui sustojo Vilkijoje (Kauno r.), aplankė Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų. Jį prieš 24 metus buvusioje senojoje klebonijoje sukūrė dabartinis jos direktorius Arūnas Sniečkus. Su tokiu užsidegimu ir atkaklumu muziejuje dirbantis jo įkūrėjas nuo pirmos minutės pavergė klausytoją, kad jie nebežvilgčiojo į senai tamsų langą ar negailestingai tiksinti laikrodį, raginantį neužmiršti dar laukiančio tolimo kelio. Pabuvojęs muziejuje kitaip pradedi žiūrėti į tautos pasakojamąjį, dainuojamąjį paveldą, artimai prisilieti prie brolių Juškų asmenybių, jų likimų. Skirsnemunės pagrindinės mokyklos salėje, kuri mums tapo mielais namais jau radome keliautojus iš Šiaulių, Kauno, Vilniaus. Čia mus pasitiko senas pažįstamas, šio žygio organizatorius Arūnas Vaivada su žmona Aušra, Rimantė. Robertas ir kiti skirsnemuniečiai.
Susipažinimo vakare Skirsnemunės pagrindinės mokyklos salėje. Onos Striškienės foto
Vakare, pasiėmę žibintus, atšvaistus, žvakes, ėjome į naktinį žygį. Žygiavome keliu šalia Nemuno tamsoje, tik kur ne kur sutviskėdavo jo plati vaga. Užkopę į Antkalniškių piliakalnį pirmiausia užsidegėme žvakes ir jų liepsnų šviesoje klausėmės senosios to krašto istorijos, kurią pasakojo Arūnas Vaivada. Apie Vėlinių papročius kalbėjo Kurtuvėnų regioninio parko kraštotyrininkas Darius Ramančionis. Bendrai sudainuota keletas Vėlinių dainų, pasidalintas duonos kepalas ir paragauta gira, perduodant ratu šalia stovinčiam, palinkėta skalsos ir darnos. Tą vakarą ir visas dienas lydėjo tokia bendrystė, kad kopiant į piliakalnius ar nusileidžiant nuo jų, visada būdavo ištiesta stipresniojo ranka. Grįžus bendra vakarienė ir susipažinimo vakaras, bendros dainos, kankliuojant Eglutei Buzaitei iš Stipruolių k., Panevėžio r.
Šeštadienio ryte išėjome susipažinti su miesteliu ir jo apylinkėmis. Eidami Nemuno gatve, aplankėme Saulės laikrodį, sukurtą Skirsnemunės 700 metų jubiliejui atžymėti. Miestelio kapinėse lankėme partizanų kapus, uždegėme žvakes, žygio vadovas Arūnas papasakojo apie pokario įvykius šiose apylinkėse. Toliau kelias vedė per Šilinės kaimą, sustojome pasigėrėti Šilinės Sengirės ąžuolynu, jame apžiūrėjome skulptūrinę kompoziciją, skirtą sielininkams, plukdžiusiems Nemunu rąstus. Aplankėme I-ojo Pasaulinio karo aukų kapines. Sustojome „Medaus slėnyje“, klausėmės pasakojimo apie bitės, medaus rūšis, jį degustavome.
Išeiname į III-čios dienos žygį
Kopėme į piliakalnį – Vytenio kapą. Lankėme Panemunės (Vytėnų) pilį, apžiūrėjome joje esantį muziejų. Dar paėjus keliu palei Nemuną, kopėme į aukštą Kartupėnų piliakalnį. Nusileidę ilgu mediniu taku pasukome atgal per Pilies kaimelį, pro buvusį vienuolyną, Švendriškius, Šilą. Prakeliave apie dvidešimt penkis kilometrus, temstant grįžome į Skirsnemunę. Nors beveik visą dieną lynojo visi keliautojai, kurių mažiausiajai buvo tik penkeri, vyriausiajam vos ne aštuoniasdešimt, truputį pailsėję šoko ir dainavo vakaronėje. Smagiai armonikomis grojo du vyrai iš Smalininkų, taipogi į vakaronę buvo atvykę jauni šokėjai ir muzikantai iš Vadžgirio, su kuriais sukomės bendrame rate.
Sekmadienį lankėmės Smalininkuose, apžiūrėjome Nemuno vandens lygio matavimo stotį, senąją geležinkelio stotį, senosios technikos muziejų. Jame ne vien tik technika, bet ir stenduose gausu istorinės medžiagos. Pakeliui sustota Rotuliuose prie pradinės mokyklos, apžiūrėti Molotovo gynybiniai dzotai.
Ringovės kaime prie stogastulpio 1863 m. sukilėliams
Po to vykome į Šimkaičius važiavome girios keliais kol pasiekėme Generolo Jono Žemaičio (1909–1954) vadavietę. Visi dalyviai paeiliui mažomis kopetėlėmis leidomės į atstatytos žieminės vidų. Apie 1951 – 1953 metų vadavietę, partizanų kasdienybę, kalbėjo Arūnas Vaivada, Kurtuvėnų regioninio parko kraštotyrininkas Darius Ramančionis. Savo kūrybos eiles, skirtas partizanams skaitė Panevėžio žygeivė Ona Striškienė. Buvo sugiedotas tautos himnas, prie paminklo uždegtos trispalvės žvakės, bendrai padainuota keletas pokario dainų. Sugrįžus iš vadavietės, miško pavėsinėje atsisveikinome su šiauliečiais, padėkojome skirsnemuniečiams už rūpestį visais.
Grįžtant pakeliui aplankėme Veliuoną, kopėme į Gedimino (Ramybės) piliakalnį. Likus šešiems kilometrams iki Vilkijos, sustojome Ringovės kaime. Čia visai šalia kelio yra maža trobelė, kurios darželyje stovi Gedimino Ilgūno iniciatyva pastatytas medinis stogastulpis (autor. Ipolitas Užkurnys). Kelerių drąsuolių pastangomis 1981 m. birželio 6d., sutikus sodybos šeimininkei Juzefai Ignatavičienei, jis buvo čia slapta pastatytas. Stogastulpis virš keturių metrų aukščio, jame užrašas: „Antanui Mackevičiui, žuvusiam už savo ir mūsų laisvę“. 1998 m. prie pat kelio pastatytas atminties akmuo, kuriame paaiškinama, kad čia Rangovės kaime pateko į nelaisvę ir 1863 m. gruodžio 28 d. Kaune nužudytas vienas iš 1863 m. sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius. Čia, šiame žemės lopinėlyje, įmintos paskutinės laisvo žmogaus – kovotojo pėdos. Paskui sekė suėmimas, tardymai, liko suėmime rašyti laiškai ir neatšauktas mirties nuosprendžio įvykdymas, neištrynęs iš žmonių atminties šio kovotojo šviesaus atminimo.
Pravažiavus Lebedžius netoli Karalgirio sustojome aplankyti 1863 metų sukilime paskutinėse kautynėse kritusiųjų sukilėlių kapų. Gedimino Ilgūno knygoje „Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos“ 1863m. lapkričio 28 d. mūšis, vykęs Pavietavos miško, aprašomas taip: „Kautynės vyko tarp tankių krūmų, sukilėliai buvo išblaškyti, apie 40 jų žuvę, tarp žuvusiųjų ir būrio vadai – E. Šulcas ir A. Jasinskis“. Čia dabar stovi paminklinis akmuo, aptvertas tvorele, apsodintas medžiais. Apie 1863 metų sukilimo įvykius Vilkijos krašte kalbėjo žygeivis iš Panevėžio Algimantas Stalilionis. Jis ir buvo pagrindinis šios bendros panevėžiečių ir pasvaliečių turiningos kelionės organizatorius. Gilią žiemą pradėję keliauti 1863 m. sukilimo takais, žygius tebetęsiame, skirdami juos sukilimo 150-osioms metinėms paminėti. Šiais metais dar numatyti keli žygiai Panevėžio, Kupiškio rajonų teritorijose.
Atgal
