Tautos mokykla
11 08. Ar gali nacionalinis himnas įgrįsti ir prarasti aktualumą?
Vytautas Navaitis
Neseniai taip buvo pradėtas rašinys apie Šveicarijos himną. Užduokime šį klausimą sau. Ar gali Lietuvos himnas įgrįsti ir prarasti aktualumą? Prezidentas V. Adamkus, atidengdamas paminklą Lietuvos himnui ir jo kūrėjui Vincui Kudirkai „Tautišką giesmę“ apibūdino – „Tai kelrodė žvaigždė ateinančioms kartoms, kuri nušvies kelią ne vieną tūkstantį metų“, tačiau kodėl jo kratosi valdžios institucijos? Kodėl jo nėra nei Prezidento, nei Vyriausybes interneto svetainėse? Ir kodėl, kadaise buvęs, iš Seimo interneto svetainės himnas pašalintas?
Panorus sužinoti į kelias ir kokias kalbas dabar išverstas Lietuvos himnas ir iš kur galima atsisiųsti oficialų muzikinį įrašą atsirado keblumų, nes šių atsakymų nerasit oficialiuose Lietuvos Respublikos aukščiausių valdžios institucijų svetainėse. Bet yra vadinamoji valstybe.com – Lietuvos valstybinių institucijų duomenų bazė internete, siūlanti kalbėti be tarpininkų. Su šiais klausimais net penkis kartus kreiptasi į ją el. pašto adresu [email protected], bet jokio atsakymo. Tai gi, ten kreipkis ar nesikreipk, vis vien gausi elektroninę „špygą“. Skambiai pasivadinusiuose Elektroniniuose valdžios vartuose iš viso nėra net bendriesiems paklausimams skirto el. pašto adreso. Tačiau, kad Elektroniniuose valdžios vartuose nėra informacijos susijusios su Lietuvos himnu informavo Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas.
Kadangi daug oficialių priėmimų ir dažnai išsirikiavus garbės sargybai Lietuvos himnas skamba Prezidentūroje, tai tiesiu taikymu kreipiausi tenai.Rūta Suchockaitėiš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius atsakė taip: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija neturi Jūsų prašomos informacijos. Norėdami Jums pagelbėti domėjomės ir specialiai skyrėme daugiau laiko bandydami atsakyti į Jūsų kreipimesi pateiktus klausimus. Dėl Jūsų laiškų kreipėmės Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Istorinės - kultūrinės atminties įprasminimo skyrių, bei Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrių. Apgailestaujame, bet Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija iš minėtų institucijų Jūsų prašomos informacijos negavo. Taip pat tarėmės su Krašto apsaugos ministerijos Protokolo skyriumi, kuris, vadovaujantis patirtimi ir tarptautine praktika, informavo, kad nacionaliniai himnai nėra verčiami, jų tekstai naudojami nacionalinėmis kalbomis. Daugiau Jus dominančios informacijos minėta ministerija neturi. Dėl Jus dominančių klausimų siūlytume savarankiškai teirautis Užsienio reikalų ministerijoje. Tuo Prezidentūra su visu savo biurokratiniu aparatu parodė, kad tėra tik dekoratyvinė institucija, neturinti atsakomybės saugant mūsų simbolius.
Palikus dekoratyvinę, nesugebančią gauti informacijos instituciją toliau dalyvauti valstybės valdyme, pakoreguotuose laiškuose apie vertimus klausiau nebe apie himną, o apie V. Kudirkos „Tautišką giesmę“.
Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento Piliečių ir atviros Vyriausybės skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Saveljevienė į tokį pat pasidomėjimą atsakė, kad „Klausimai apie Lietuvos Respublikoshimną nėra priskiriami LR Vyriausybės kompetencijai“, bet paklausimą persiuntė nagrinėti LR kultūros ministerijai, iš kurios net Prezidentūra negauna atsakymų.
Su Seimo kanceliarija yra dar sudėtingiau. Iš kanceliarijos nesulaukęs atsakymo net tris kartus kreipiausi į, dabar jau buvusį, Seimo pirmininką Vytą Gedvilą. Tik po to gavau Seimo Komunikacijos departamento Priėmimo skyriaus vedėjos Birutės Baltrušaitytės pasirašytą raštą nukreipiantį pas privatininkus – „Dėl muzikinio Lietuvos himno įrašo galite kreiptis į muzikos salonus-parduotuves“. Jai antrino LR Užsienio reikalų ministerijosAdministracinio departamento Piliečių aptarnavimo skyriaus pirmasis sekretorius Napoleonas Baranauskas: informuojame, kad dėl „Tautiškos Giesmės“ atsisiuntimo Jums reikėtų kreiptis į įrašų kompaniją. Kitaip sakant ieškok kur nori, ką rasi viskas gerai. Todėl paprasčiausiai himno paieškojau internete. Ten rastų himno trukmių yra nuo 1 min. 14 sek. krepšinio salėje ir net plaikstantis Prancūzijos vėliai, atliekamo vien saksofonu ir iki 2 min. 57 sek. karaokė variantu. Internete taip pat rasite himną prasidedantį žodžiais „sms kredit taškas lt – pinigai reikiamu metu, Lietuva, Tėvyne mūsų...“ arba „Lietuva Tėvynė mūsų nepasikeitė čia niekas nuo laikų dar rusų“. Pasirodo, kad su obuoliu burnoje Lietuvos valstybės himną galima sugiedoti per 35 sekundes. Internete taip pat rasite koncertinį gražios dainos pavadintos „Naujasis Lietuvos Himnas“ įrašą. Anot B. Baltrušaitytės himno grojimo arba giedojimo nuostatų privalu laikytis visiems. Iš to galima suprasti, kad visi internete rasti, net ir Rusijos muzikiniuose portaluose, himno įrašai yra teiktini.
Mūsų kaimynai baltarusiai turi savo himną prezidento portale, rusai – Kremliaus portale[1]. Jis atliekamas choro su simfoniniu orkestru, taip pat yra ir vien instrumentinis variantas – rinkitės. Estijos himną rasite portaluose prezidento[2], vyriausybės, ir valstybės elektroniniuose vartuose.
Vinco Kudirkos muziejus kaupia muziejinę medžiagą apie Vincą Kudirką, todėl negalime tiksliai atsakyti į Jūsų klausimus iš ketvirto karto laiške atrašė šio muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė, pridurdama: patartume kreiptis į Seimo kanceliariją. Taip ratas užsidarė, bet esu įsitikinęs, kad nepaisant to, kaip beslėptų valdžios institucijos V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ nacionalinis himnas liaudžiai nėra įgrisęs ir nepraradęs aktualumo, tai vienintelis himnas pasaulyje, kurį gieda visa tauta tą pačią dieną ir tą pačią valandą.
Gal būt, jau yra ir daugiau šio kūrinio vertimų, bet knygoje Vincas Kudirka: literatūros rodyklė[3], išleistoje Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) nurodoma, kad „Tautiška giesmė“ išversta į anglų, esperanto, ispanų, karaimų, lenkų, latvių, lotynų, portugalų, prancūzų, suomių, vengrų, vokiečių, rusų ir turkmėnų kalbas. Be ja, kad 2006 metais „Tautiškos giesmės“ vertimą į prancūzų kalbą inicijavo Seimo kanceliarija, privalėtų žinoti šios kanceliarijos darbuotojai, o apie vertimą į lenkų kalbą turėtų žinoti ir didžiuotis kiekvienas – jį vertė Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas.
Dabar, kai Europos tarybai pirmininkauja Lietuva, ne tik europiečių, bet ir viso pasaulio akys nukreiptos į mūsų valdžios institucijas – Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę, tai jų interneto svetainėse turėtų būti kuo greičiau įkelti visi oficialūs Lietuvos valstybės himno variantai. Lietuvos himnas negali įgrįsti ir prarasti aktualumo valdžios institucijose.
[1] http://flag.kremlin.ru/
[2] http://president.ee/et/eesti-vabariik/suembolid/index.html
[3] Vincas Kudirka :literatūros rodyklė /Lietuvos mokslų akademijos biblioteka ; [sudarė Giedrė Sasnauskaitė, Rasa Pukėnienė, Ipolitas Ledas] ; redaktorių kolegija: Lina Kanopkienė (ats. red.) ... [et al.]. – Vilnius : Margi raštai, 2004.
