Tautos mokykla
07 30. Situacija prašosi skubių permainų
07 30. Situacija prašosi skubių permainų
Ignas Meškauskas
Respublikos seimas, priimdamas šaulių sąjungos įstatymą preambulėje nustatė,
ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose 1919-1920 metais, organizuojant ir vykdant Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais, ginklu priešinantis Sovietų sąjungos okupacijai 1944 -1953 metais ir ginant atkurtą P Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais; konstantuodama, kad Lietuvoje šaulių sąjunga tęsia 1919 m birželio 27 d. įkurtos organizacijos veiklą;
vertindamas Lietuvos šaulių sąjungos indėlį į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą pabrėždamas butinybę tobulinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos teisinius pagrindus atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, šalies narystę NATO ir Europos sąjungoje; matydamas tarnybą Lietuvos šaulių sąjungoje kaip vieną iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę įtvirtintą Lietuvos Konstitucijos 139 str. straipsnio pirmoje dalyje siekdamas stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ginkluotų pajėgų grandį policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą priima šį įstatymą“Iš šių žodžių aiškėja Lietuvos Šaulių sąjungos vieta ir vaidmuo krašto gynyboje.
Seimas teisingai įvertino, kad šaulys ne tik teritorijos vientisumo gynėjas, bet tautos kultūros,etnuso, tautos gyvybės gynėjas, .Tarpukario šauliai turėjo 105 orkestrus, 125 chorai Nereikia lakios vaizduotės suvokti kaip vyko visuomenės patriotinis auklėjimas,lietuviškos dainos skambėjimas, įgalina laisvą ir saugią tautos raidą.
Nežiūrint priimtų įstatymų, preambulėja pagrįstų vertinimo nusipelnusių žodžių nacionaline gvardija yra akivaizdžiai tragiškoje būklėje, Jei tarpukario Lietuva per du dešimtmečius išugdė nacionalinę gvardija iki šešių divizijų, pradėję nuo nulio, tai mes atsikūrę nuo 10 000 šalių, valdydami Klaipėdą ir Vilnių neišaugom iki to paties lygio bet per tą pačią laiko atkarpą sunykom iki 3000 , Gvardija pasmerkta tyliai išmirti. Pačioje sostinėje,kur inteligentijos, jaunimo ir tarnautojų gausiausia šaulių kuopa nebepajėgi išeiti į viešumą, dalyvauti šventinėje rikiuotėje. kelti pasididžiavimą mūsų sąmoningumu , patriotiškumo ,nacionaline gvardija.
Nacionalines gvardijos gyvybingumą, tapatybę su tauta patvirtina istoriniai faktai. Okupavus Lietuvą, jos armija dar bandyta politrukų pagelba peraulėti , tačiau nacionalinė gvardija skubotai,nuginkluota,, vadas P. Saladžius areštuotas, o visi šauliai vardiniai suregistruoti sunaikinimui. Dar istorikai tinkamai neįvertino fenomeno, kaip kilus karui 1941 m.birželio 22 d. dar vokiečiams nepasirodžius visi miesteliai atsidūrė šaulių rankose., išskyrus Kauną, kur sukilime dalyvavo studentija, karininkai, moksleiviai .Sunaikindamas nacionalinę gvardiją pats priešas įvertino jos gyvybingumą kaip moralinį vedlį, rekšminingą tautos laisvei ir jos raidai
Ar ne per daug atsipalaidavime ?.Ar situacija neprimena liūdna istorija, kada bajorai nei patys nėjo ginti valstybės, nei lėšų skyrė. Kaimynai suinteresuoti silpninti gynybines jėgas, suskaldyti ,kol valstybę kaip pyragą suraikė per tris kartus.Tadas Kosciušką susigriebė, bet jau buvo per vėlai Ar nereikia daugiau dėmesio ginkluotoms pajėgoms, kad nereikėtų laisvę apmokėti už pavėluota praregėjimą.
Seimo narys a.a. Julius. Veselka buvo susirūpinęs, kuom realizuosim Konstitucijos 139 str. ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, –Tėvynės gynyba kiekvieno teisė ir pareiga jei neturim nei ginklų nei masinės struktūros. Moterys pelenais į akis. Sukilėliai nors turėjo dalgius ir kultuvus. Mes ir to nebeturim.
Joks pranašas nedrįsta pranašauti kokia bus pirmoji diena po NATO. Ar neatrodysim nuogi, tarp plienu ir niekšybe kaustytų kaimynų, ir neprovakuosime jų agresijos savo silpnumu .Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime pabrėžė, saugumo duotybė kada nors baigsis ir ruoštis reikia dabar.Nevalia už miršti skaudžios istorijos kaip mes beveik dešimtį metų kovėmės miškuose ir kloniuose tūnodami bunkeriuose, vienui vieni..
Tarpukario Lietuva, turėdama 30 tūks. šauktinių, 300 tūks atsarginių o šaulių sąjunga nuo nulio išaugo iki 62 tūks,šešios divizijos o mes atsikūrę nuo 10 tūks. papildomai turėdami Vilnių ir Klaipėdą neišaugom iki 6 divizijų, o sunykom iki 3000, kurių apie pusę be kito pagalbos neišlipa iš lovos. Kaip vertinti vadų vadovavimą, jeigu gvardija neatsinaujina, o išmiršta ?Per eilę metų nesukurtas atsinaujinimo mechanizmas
Nėra lėšų - nėra armijos. Bet kaip paaiškinti, kad neturim šaunios savanoriškos armijos, kuriai nereikia mokėti algų, rengti nei kasdien maitinti. Pačių tinginystė,ar užsienio žvalgybos sekminga veikla. Atskirų šaulių ir visuomenės dalis pagristas nerimas, kodėl gvardija ne tik neauga bet leidžiama jai tyliai išmirti.Tarpukario metu gvardijai priklausė daug inteligentijos, mokytojai, tarnautojai, kurių gvardijoje nėra ir nededamos pastangos, neieškoma motyvacijos nėra diskusijų kaip juos įtraukti Atskirų šaulių pastangas, siūlymus Seimo peticijų komisijai kaip įtraukti tarnautojus, intlegentiją į šalies savigyną.Valstybinių tarnautojų įstatyme pakeisti tarnautojų vertinimo kriterijus skirtingai vertinant kurie tarnaudami rūpinasi šalies gynyba, tautos tapatybe su tais kurie abejingi, rūpinasi tik atlyginimu asmenine gerove. ,Nežiūrint įrodinėjimo, kad tarpukario nacionalinė gvardija išaugo iki 62 tūks., o mes per tą patį laikotarpį sunykom, Krašto apsaugos ministerijos atstovai,Seimo Peticijų komisijos pirmininkei D. Bekintienei vadovaujant pataisoms prieštaravo Šaulių sąjungos organizatorius , tautos legenda Matas Šalčius net siūlė, kad kiekvienas valstybės tarnautojas mokėtų naudotis ginklu.. Taip pat buvo siūloma, padaryti pakeitimus Savivaldybių įstatyme,, įpareigojant savivaldybes padėti šiai šalies gynybinei grandžiai,suteikiant tinkamas patalpas,, padaryti bustines traukos centrais.KAM atstovai nepalaiko, ir patys nieko naujo nesiūlo.Krašto apsaugos ministerija į signalus dėl gvardijoje esamų trūkumų nereaguoja, skundų netikrina. Destrukcijai tarpti įtakos padarė ir buvusios ministrės Rasos Juknevičienės požiūris, kad, LŠS turi savo įstatymą, statutą ir dirba savarankiškai, nežiūrint kad statuto visas šeštas skyrius skirtas ministerijos kontrolei. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius persiuntė Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei pažymą2012-11-28 Nr.4D2012/1134, pažymą kurioje nurodyta, kad pagal statuto šeštą skyrių, ministerijai priklauso veiklos kontrolė,vadą ir jo pavaduotojai skiriami ministro ir jam atskaitingi.Kur vedliai gali nuvesti tokia kompetencija ? Gvardija tyliai išmiršta. Atsikūrusi turėjao10 tūks. Narių Liko 3 tūks.kurių dalis be kitų pagalbos nebeišlipa iš lovos. Šaulys , miškuose ir kloniuose žuvusių partizanų brolis, piliakalnių sargas,aukuro tarnas kryžius prie kelio tarp vasarojaus ir dangaus..Skaidrumo ir tautos moralės nešėjas. Nesikeikia slaviškai, nespygauja lietuvišku akcentu angliškai.Yra kur lygiuotis jaunimui.
Kas iš to, kad nesekmės atveju istorikai kals nekompetentingus vedlius prie gėdos stulpo,bet svetimųjų vergovę kentės tauta.
Panaikinus šauktinius,, švietimo sistemoje nemokant karinio parengimo,, auga bedantė, prie ginklo neraštinga tauta, provokuojantis grobis. Situacija prašosi skubiai pakelti budrumo kartelę, kad dėl socialinės tinginystės, bailumo, dar kartą nebūtume taip lengvai padalinami.
Atgal
