Tautos mokykla
07 20. Reikia būti aktyviems
Dangirdas Lingys
Lietuva per paskutinius du šimtmečius tik 40 metų buvo laisva ir nepriklausoma. 160 metų turėjo traukti pavergėjų jungą. Lietuviai, kurie šiam jungui priešinosi, carinės Rusijos žandarų buvo tremiami į Sibirą, kariami Vilniaus aikštėse, kapojami kardais Kražiuose.
1918m. vasario 16d. Lietuva buvo paskelbta nepriklausoma valstybe ir savarankiškai pradėjo kurti savo ateitį. Pagal 1939m. statistinius duomenis Baltijos ir Skandinavijos šalys buvo panašaus ekonominio išsivystymo lygio. Lietuvos valiuta – litas, jau buvo viena stabiliausių valiutų Europoje.
1939m. rugpjūčio 23d. Stalinas ir Hitleris pagal slaptuosius protokolus pasidalijo savo įtakos zonas Europoje. Lietuva atiteko Sovietų Sąjungai. Hitlerio ir Stalino kariuomenės tų pačių metų rugsėjo mėnesį užpuolė Lenkiją ir ją okupavo. Stalinas, darydamas agresyvų spaudimą Lietuvos vyriausybei, Lietuvoje įsteigė savo karines bazes su 20 tūkstančių sovietinių kareivių. 1940 m. birželio mėn. 14d. vakare Kremlius pareiškė Lietuvai ultimatumą, kad į Lietuvą nuo birželio 15 d. 10 val. ryto be pasipriešinimo būtų įleista sovietų kariuomenė. Jei Lietuvos vyriausybė nesutiks, kariuomenė bus įvesta jėga. Prie Lietuvos valstybės sienų būsimam puolimui buvo pasiruošusios 12 Raudonosios Armijos divizijų su 250 tūkstančių karių. Lietuvos vyriausybė, nenorėdama savo tautos paskandinti kraujuje ir pelenuose, sutiko „savanoriškai“ įsileisti okupacinę kariuomenę. Taip buvo įvykdyta Lietuvos aneksija ir okupacijos pradžia. Panašiai buvo okupuotos Latvija ir Estija. Lietuva vėl buvo pasmerkta traukti sovietinės valdžios jungą 50 metų. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir išsilaisvinimo iš tautų kalėjimo lietuviai vėl galėjo bendrauti su demokratiniu Vakarų pasauliu. Bendraudami pamatėme, kad mūsų kaimynės Skandinavijos šalys, nepatyrusios sovietinio jungo, padarė didžiulę pažangą demokratijos ir ekonomikos srityje, kad jie žymiai geriau gyvena, kad algos dešimčia kartų didesnės negu Baltijos šalių gyventojų. Baltijos šalių gyventojams atsirado galimybė išvažiuoti į Vakarų šalis uždarbiauti. Pradžioje darbas buvo nelegalus. Įstojus į Europos Sąjungą Lietuvos piliečiai dabar gali oficialiai įsidarbinti arba studijuoti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje ir gauti visą tos šalies socialinę paramą. Reikia tikėti, kad dauguma jų grįš į Tėvynę išsimokslinę ir praturtėję, nes žmogus be Tėvynės, anot lietuvių patarlės, kaip paukštis be sparnų.
Mūsų šalies vyriausybė dažnai yra kaltinama, kad nestabdo emigracijos. Lietuvos vyriausybė nevadovauja nei Estijai, nei Latvijai, o šių valstybių emigracijos mastas yra panašus į Lietuvos. Emigracijos priežasčių reikėtų ieškoti sovietmetyje patirtame ekonominiame atsilikime. Emigracijos priežastys yra ne politinės, o ekonominės. Turtingos Europos Sąjungos šalys, norėdamos sumažinti šį atsilikimą, buvusioms sovietinio lagerio šalims, tame tarpe ir Lietuvai, skiria milijardines sumas ES lėšų.
Apie žmonių gyvenimo lygį dalinai galima spręsti ir pagal jų pensiją. Vadovaujantis 2009 metų statistiniais duomenimis, vidutinė senatvės pensija buvo: Lietuvoje – 800 Lt., Rusijoje – 400 Lt., Norvegijoje – 10 tūstančių litų į mėnesį.
Esame maža tauta tarp dešimtis kartų didesnių valstybių, todėl turime saugoti vieni kitus kaip savo šeimos narius. Šios didelės valstybės daro ir darys įtaką mūsų nepriklausomybei. Bijodami agresyvios Rusijos politikos įstojome į Europos Sąjungą ir NATO. Tiek Rusijos carai, tiek Stalinas skaitė, kad Baltijos šalys yra Rusijos imperijos dalis. Dabartinės imperijos valdovas Vladimiras Putinas nepripažįsta, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys buvo Sovietų okupuotos, ir stengiasi įvairiais būdais jose gausinti savo bendraminčių gretas. Kremlius, pralobęs iš naftos dolerių, keičia ekspansijos į Baltijos šalis taktiką. Tai matyti Kremliaus planuose. Rusija vėl siekia praplėsti savo imperiją iki Sovietų Sąjungos dydžio. Baltijos šalims užvaldyti pasirinktas ekonominio spaudimo ir „Penktosios kolonos“ stiprinimo kelias: informacinės erdvės užvaldymas, politikų papirkinėjimo, šantažo, politinės diversijos ir klasta. Tai Rusijos slaptųjų tarnybų darbo baras. Jos sėkmingai naudojasi mūsų demokratijos spragomis ir, galvoju, Lietuvos specialių tarnybų neveiklumu. Buvusio Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vadovo Mečio Laurinkaus duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba apie 3 tūkstančiai Rusijos slaptųjų agentų.
Algirdas Paleckis sukūrė prorusišką „Fronto“ partiją ir garsiai pareiškė, kad per Sausio 13-osios įvykius prie televizijos bokšto „saviškiai šaudė į saviškius“. Ši žinia galingomis Rusijos informacinėmis priemonėmis buvo paskelbta visai Rusijai ir pasauliui. Už Vilniaus televizijos bokšto šturmą Golovatovo žmogžudžiai, žudę beginklius žmones, gavo Rusijos valstybinius apdovanojimus. Prieš metus Maskvoje pastatytas paminklas KGB „Alfa“ būriui. Tarp nusipelniusių darbuotojų paminėta ir Vilniaus televizijos bokštą šturmavusi grupė:“Vilnius.1991m. grupė “A“. Paminklai žmonėms yra statomi už gerus darbus. Turbūt, reikia suprasti taip, kad šie Kremliaus siųsti galvažudžiai, atakuodami mūsų Laisvę, Rusijos imperijai padarė gerą darbą. Paminklo galvažudžiams pastatymas aiškiai parodo Putino ir jo bendraminčių priešišką požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę.
Tikėdamasis gauti būsimo prezidento patarėjo pareigas, R. Pakso prezidentinei kampanijai Rusijos ginklų pramonės magnatas Jurijus Borisovas skyrė milijonus litų. Tikriausiai, šie pinigai buvo skirti Kremliaus nurodymu, tai ir patarimai prezidentui būtų buvę naudingi Kremliui.
„Šatrija“ Lietuvoje kuria prorusišką partiją, į kurios steigiamąjį suvažiavimą atvyko ir Kremliaus atstovai. Ar tai nėra svetimos valstybės kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus?
Prorusiški bankai supirkinėja Lietuvos laikraščių akcijas ir daro didžiulę įtaką informacijos pateikimui. Kiekvienas Lietuvos valdžios sprendimas yra pateikiamas tik iš neigiamos pusės. Taip norima sukelti gyventojų nepasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis. Žinoma kovotoja už Lietuvos laisvę vienuolė Nijolė Sadūnaitė „Lietuvos ryto“ laikraštį jau pavadino „Kremliaus rytu“.
Vilniaus krašte lenkų gyventojai savo gyvenviečių ir gatvių pavadinimus savavališkai rašo lenkų kalba. Lenkija daro didžiulį spaudimą Lietuvai, kad Lietuvos asmens dokumentuose lenkų tautybės gyventojams pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis. Galų gale pasigirsta balsų, kad Vilniaus kraštas būtų paskelbtas autonomija. O juk tai antikonstitucinis veiksmas – Lietuvos valstybės skaldymas.
Lietuvos valstybės oficialus asmuo – užsienio reikalų ministras pagaliau pasakė, kad šie veiksmai Lietuvoje yra koordinuojami iš Rusijos ir Lenkijos ambasadų. Kaip matome, Kremliaus planas supjudyti dvi Europos Sąjungos valstybes – Lietuvą ir Lenkiją vyksta sėkmingai.
Į Lietuvos savivaldybių tarybas yra išrinkta įvairių politinių pakraipų žmonių. Yra išrinkta net merų – Putino bendraminčių, kurie neigia pokario rezistenciją ir partizanus vadina banditais. Reikia tikėti, kad jie ir savo darbe vadovausis garsiąja Stalino fraze „kadrai lemia viską“ ir į atsakingus postus skirs savo bendraminčius, taip stiprindami savo putiniškas pozicijas. Pokariu partizanus banditais vadino tik rusakalbiai okupantai ir jų pakalikai stribai. Visi Lietuvos žmonės juos vadino partizanais, t. y. kovotojais už Lietuvos laisvę. Tai jie buvo teisėta Lietuvos valdžia pogrindyje, paskelbusi Lietuvos laisvės sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, pagal kurios nustatytas gaires dabar gyvename.
Pagal dienraščio „The Guardian“ pateiktus faktus iš paviešintų JAV diplomatų ataskaitų matyti, kad Rusija yra korumpuota autokratinė kleptokratija, kurios centre yra Vladimiras Putinas. Šios sistemos pareigūnai, oligarchai ir organizuoto nusikalstamumo grupuotės kartu sudaro „virtualią mafijos valstybę“.
Ši atsigaunanti Rusijos imperija siekia praplėsti savo valdas. Prieš metus Helsinkyje viešėjęs Rusijos generalinio štabo viršininkas atvirai pagrasino Suomijai nedrįsti galvoti apie bendradarbiavimą su NATO , nes Suomija, kaip ir Baltijos valstybės, Maskvos požiūriu turi priklausyti Rusijos karinės įtakos zonai. Tikriausia, tokioje zonoje, kur Lietuva jau yra 50 metų ten buvusi ir sėkmingai ištrūkusi.
Vienas Rusijos valdžios ideologas Aleksandras Duginas teigia, kad Rusija jau laukia globalaus persiskirstymo. „Pavyzdžiui, jei kas nors atsitiktų JAV, mes dar kartą okupuotume šias šalis“, kalbėdamas apie Baltijos šalis sakė A. Duginas.
Aktyviausiai ir agresyviausiai Lietuvoje bei užsienyje prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Prieš Lietuvos interesus yra nukreipta ir dalis Baltarusijos tarnybų veiklos, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo veiklos ataskaitoje: „ Rusijos Federacija Lietuvoje turi ilgalaikių politinės, ekonominės, energetinės ir informacinės įtakos tikslų“. Jų įtakos agentai veikia mūsų mastymą bei elgesį, koreguoja mūsų priimamus ir nepriimamus svarbius valstybinius sprendimus.
Pasiklausymams rusai naudoja pažangiausias technologijas. Jie gali pasiklausyti pareigūnų ir net paprastų mūsų žmonių pokalbių. Mūsų VSD yra nepajėgi užkirsti kelią šiai elektroninei žvalgybai, nes ji vyksta iš už Lietuvos valstybės ribų.
Kovodami už mūsų laisvę pokariu Lietuvoje žuvo per 20 tūkstančių partizanų, tūkstančiai žmonių ištremta į Sibirą. Ar neįdomu, kur dabar yra tie lietuvaičiai, kurie žudė ir trėmė? Ar žinote nors vieną žmogų, kuris už šias vykdytas egzekucijas buvo nuteistas? Jie niekur neišnyko, jie liko tarp mūsų, augina vaikus, anūkus, tikriausiai tokius pat Putino bendraminčius, kaip ir jie patys. Galvoju, kad jie ir yra šios „Penktosios kolonos“ pagrindas ir tų 3 tūkstančių slaptųjų agentų atrama.
Klausimas visiems: ar tie išvardyti įvykiai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui?
Kaip turime elgtis mes, eiliniai Lietuvos piliečiai, partizanų bei tremtinių vaikai ir vaikaičiai, matydami tokį Rusijos spaudimą Lietuvai? Manau, kad pavieniai nieko nenuveiktume. Reikia būti aktyviems, domėtis vykstančiais politiniais procesais, stoti į patriotiškai nusiteikusias partijas, judėjimus, aktyviai dalyvauti rinkimuose ir remti tuos žmones, kurie pasisako prieš imperijos kėslus.
Atgal
