Tautos mokykla
07 16. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias metinės
Prieš 80 metų, 1933 m. liepos 15 d., Lietuvos lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, garsieji "Lituanica" pilotai, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių, įveikė 6 411 kilometrų. Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo pasiekimas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją.
Iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 1933-iųjų vasarą Atlanto vandenyną bandyta perskristi 73 kartus, tačiau tik apie 30 skrydžių buvo sėkmingi ir tik tris kartus pavyko be nutūpimo nuskristi daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų.
Savo sumanymui įgyvendinti S. Darius ir S. Girėnas įsigijo šešiavietį 365 AJ lėktuvą "Bellanca Pacemaker CH-300" ir jį patobulino - pailgino sparnus, įmontavo galingesnį variklį, įrengė papildomus degalų ir tepalų bakus.
1933 m. liepos 15 d. 16 val. 24 min. nedideliu lėktuvu, pavadintu "Lituanica", pakilę iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennett) aerodromo, lakūnai pasiryžo įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno. Deja, 1933 m. liepos 17 d., 0 val. 36 min., dabartinės Lenkijos žemėje, Myslibužo (buvęs Soldinas) apylinkėse, Pščelniko kaimo miške, amžinai nurimo perskridusių Atlantą ir didelę Europos dalį narsiųjų lakūnų širdys ir "Lituanicos" gausmas. Iki skrydžio pabaigos - Kauno aerodromo - tebuvo likę apie 650 kilometrų, maždaug trys skridimo valandos.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis numatytu maršrutu buvo tiksliausias. Pagal be nusileidimo nuskristą nuotolį - 6 411 kilometrų - tai buvo antras pasiekimas aviacijos istorijoje. "Lituanicos" skrydis trukęs tik 37 val. 11 min. spėjo išgarsinti pasaulyje Lietuvos vardą, įeiti į transatlantinių skrydžių istoriją ir kaip antras pagal nuskristą be nutūpimo nuotolį bei pirmas skrydis, atvėręs kelią pašto gabenimui lėktuvais.
1936 m. Pščelnike, kuriame sudužo "Lituanica", pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą buvo atidengtas originalus paminklas. 1989 metais Lietuvos aviatorių iniciatyva greta paminklo pastatyta klėtelė, kurioje įrengtas memorialinis lakūnų muziejus.
2008 m. Lenkijoje, Myslibužo miestelyje, S. Dariaus ir S. Girėno skverelyje prie koplytėlės atidengtas paminklinis akmuo su atminimo lenta, Ščecino Šv. Jokūbo koplyčioje S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą atminti atidengta atminimo lenta.
"Atlanto nugalėtojų žygdarbis mažą tautą pavertė didele tauta. Narsių lakūnų skrydžio atminimas amžinai jungs mūsų šalies istoriją su jos dabartimi ir ateitimi. Linkiu, kad šis istorinis įvykis įkvėptų Lietuvą imtis ją garsinančių žygių", - teigė Dalia Grybauskaitė Lenkijoje, minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines.
Nedideliu lėktuvu įveikę Atlanto vandenyną ir patekę į aviacijos istoriją, prieš 80 metų S. Darius ir S. Girėnas visam pasauliui pranešė apie Lietuvą. Prezidentės teigimu, "Lituanicos" skrydis buvo drąsos, atsidavimo ir meilės Tėvynei išraiška.
