Tautos mokykla
07 06. Valstybės dieną Lietuva vėl pagerbs savo vienintelį karalių
Liepos 6-ąją Lietuva dvidešimt trečią kartą minės pirmojo ir vienintelio suvienytos Lietuvos valstybės valdovo Mindaugo karūnavimo - Valstybės dieną.
Šventiniai renginiai prasidės Valstybės apdovanojimų įteikimo Lietuvai nusipelniusiems mūsų šalies ir užsienio piliečiams ceremonija Prezidento rūmuose.
11.45 val. nuo Krašto apsaugos ministerijos į S. Daukanto aikštę žygiuos Lietuvos kariuomenės orkestras ir Garbės sargybos kuopa.
Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeliamos Valstybės ir Istorinė vėliavos.
12.30 val. Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos iškilmingos šv. Mišios.
14 val. iškilmingai atidaromi Valdovų rūmai.
20.50 val. Nacionalinis operos ir baleto teatras Valdovų rūmų kieme rengia teatralizuotą koncertą "Opera atsiveria Valdovų rūmuose". Renginys dedikuojamas Valdovų rūmų atidarymui ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai. Programoje - operos šedevrai nuo baroko iki XX amžiaus, tarp atlikėjų - žymiausi operos solistai ir senosios muzikos kolektyvai. Vakaro dirigentas Robertas Šervenikas, režisierius Gytis Padegimas.
21.00 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, vilniečiai kartu su visa Lietuva ir po pasaulį pasklidusiais lietuviais užtrauks "Tautišką giesmę".
Valstybės dieną Kernavėje prasidės tradicinės Gyvosios archeologijos dienos.
Oficialiai švęsti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvoje nuspręsta 1990 metais, nors ši diena buvo minima ir nepriklausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją.
Krikštą priėmęs kunigaikštis Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi ir 1253 metų liepos 6 dieną jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas. Pasak istorikų, tai buvo milžiniškas Lietuvos valstybės laimėjimas, nes tuomet popiežius įkūrė tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžią Lietuvos vyskupiją, o pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas net išrūpino teisę įsteigti aukštąją mokyklą.
Taigi dar viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai tautos kultūrai. Šias šviesias viltis ir puikias galimybes nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 m., kitaip pakreipęs tolesnį Lietuvos valstybės likimą.
