Tautos mokykla
06 01. Šiandien iškilmingai bus paminėtas Lietuvos Sąjūdžio 25-metis
Šiandien keturioliktojo Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo metu bus iškilmingai paminėtas jo 25-metis.
Suvažiavime dalyvaus Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis, arkivyskupas Gintaras Grušas bei Kovo 11-osios akto signatarai Algirdas Vaclovas Patackas ir Kazimieras Motieka. Po Sąjūdžio narių ataskaitų ir pasisakymų įvyks jo pirmininko ir tarybos rinkimai, pareiškimų ir rezoliucijų priėmimas. Vakare renginį vainikuos šventinis Sąjūdžio koncertas aikštėje prie Seimo rūmų.
Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas pažymėjo, jog Lietuvių tauta, sukūrusi ir apgynusi savo valstybę 1236 m., didžiulių savo pastangų dėka ją atkūrė ir 1918 bei 1990 m.
"Prieš 22 metus nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką atkūrė Lietuvos Sąjūdis, pažadinęs Lietuvos žmonių dvasią, grąžinęs atsakomybės jausmą už savo Tėvynės ateitį, įkvėpęs darbo ir gyvenimo viltį. Daugybės pasišventėlių pastangos prieš ketvirtį amžiaus per trumpą laiką Sąjūdį pavertė visos Lietuvos geros valios žmonių Sąjūdžiu", - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius sakė, jog Sąjūdžio tikslas - palaikyti ir stiprinti Lietuvos valstybę, jos vientisumą ir nedalomumą, padėti išlaikyti ir įtvirtinti taip sunkiai iškovotą Nepriklausomybę.
Sąjūdžio vicepirmininkas Kazimieras Garšva pažymėjo, jog suvažiavimo metu bus pateikiamos 7 rezoliucijos. Viena jų - rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo ir teritorijos vientisumo laikymosi.
"Lietuvos Sąjūdis reikalauja nepažeidinėti Konstitucijos, įstatymų ir iš naujo nekurti teritorinės autonomijos su antra ar trečia valstybine kalba, neįteisinti jų Tautinių mažumų įstatymo projekte, neiškraipyti autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžių, gatvių pavadinimų, pavardžių ir oficialiai jų neskelbti nevalstybine kalba", - vardijo pasiūlymus jis.
Rezoliucijoje taip pat raginama nekeisti valstybinės kalbos rašybos principų, nedelsiant sudaryti galimybę visose Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigose mokytis valstybine kalba bei apginti paskutines lietuviškas Punsko valsčiaus mokyklas.
Sąjūdžio atstovai, paklausti, kas galėtų būti išrinktas naujuoju pirmininku, teigė kol kas to nedrįstantys prognozuoti, nes neaišku, kas pateiks savo kandidatūras.
Tiesa, Lietuvos Sąjūdžio įstatai leidžia R. Kupčinskui dar kartą dalyvauti rinkimuose, tačiau jis savo planų kol kas neatskleidžia.
