Tautos mokykla
05 21. Medininkų pilies ir aukštųjų kalvų garsas
Vytautas Baškys
Karaliaus Mindaugo kolegijos įkūrėjas
Medininkų pilis, Juozapinės ir Aukštojo kalvos šį pavasarį keliautojus pasitinka su nauju apdaru, su naujom idėjom. Pilies ir aukštumos garsas sustiprėjo nepriklausomybės atkūrimo metais. Dar nesena istorija – įsisiūbavęs tautinis atgimimas, įspūdinga Baltijos kelio akcija gaivino istoriškumo jausmą, vertė atkurti tai, kas yra tikra ir tvirta. Gerai menasi 1989 m. rugsėjo 22 d. išvyka į Medininkus, į aukščiausiąją Lietuvoje Juozapinės kalvą. Surengtame Saulės pergalės minėjime trimitavome žalvarine dūda, pagerbėme nuo šios pergalės iškilusią karaliaus Mindaugo valdžią.
1990 m. liepos 6-osios šventė aukščiausioje Lietuvos Juozapinės kalno viršūnėje
Tada ir kilo idėja viršukalnėje pastatyti paminklinį akmenį karaliui Mindaugui, įkurti Karaliaus Mindaugo kolegiją, rengtivainikavimo dienos šventės minėjimus. Nuo to ir prasidėjo didžioji iniciatyva. Idėjos įgyvendinimą pradėjome 1990 m. gegužėje. Nors tuo metu sovietinė ekonominė blokada trukdė, bet patriotinis žmonių nusiteikimas parodė, jog karaliaus Mindaugo istorinis prioritetas turi galią. Pastatytame paminkliniame akmenyje buvo iškalta karūna, karaliaus Mindaugo ženklas ir 1253 m. data.
1990 m. liepos 6 d. surengus karaliaus Mindaugo vainikavimo dienos 737-ųjų metinių minėjimą – atgimė seniausia ir pati reikšmingiausia tautos istorijoje šventė. Viršukalnėje plazdėjo vėliavos, sklido „Armonikos” ansamblio atliekami šlovės maršai ir patriotinės dainos. Aktorius Saulius Siparis skelbė žinią – Džiaugsmo diena baltu akmenėliu pažymėta, skaitė patriotines eiles. Kalbėjo į šventę atvykę Sąjūdžio, Tautininkų, Šaulių sąjungų, Lietuvos kultūros fondo, Vilnijos draugijos, Vilniaus arkikatedros bei kitų organizacijų atstovai. Atrodė, jog šventės aura aprėpė visą Lietuvą.
Rugsėjyje buvo pasikėsinta į paminklinį akmenį, bandyta traktoriumi nuversti jį nuo kalvos – nepavyko, bandyta suskaldyti – atlaikė, aplaistė dažais – nuvalėme. Lietuva protestavo. Skubiai organizavus paminklinio akmens atstatymąspalio 14 d. surengėme karaliaus Mindaugo vardadienio minėjimą, pasodinome erškėtrožių krūmų. Visa tai dar labiau išgarsino karaliaus Mindaugo ir paminklinio akmens reikšmę, jo pastatymas buvo įvardytas žygdarbiu, didžiąja iniciatyva.
Nuo to laiko kopiant į Juozapinės kalvą papėdėje pasitinka paminklinis akmuo, skirtas Lietuvos kariuomenės kūrėjui-didvyriui Antanui Juozapavičiui.Semantinis vardų sąskambis suteikė vietovardžiui memorialinę prasmę. A. Juozapaičius 1917 m. gegužės 11 d. Valkoje surengė Latvijoje buvusių lietuvių kareivių suvažiavimą. Gegužės 11 d. suplazdėjo atkuriamos Lietuvos kariuomenės pulsas. Paminkliniame akmenyje įtvirtinta lentelė su įrašytais jo žodžiais:„AŠ ESU LIETUVIS. TAI YRA MANO GARBĖ“.
Simboliška, jog nuo Medininkų pilies prasidedantis Kuosinės, nuo Juozapinės kalvos – Svyruonėlės upeliai Vilnios upe atiteka į Vilnių. Vilnios upe į Lietuvos sostinę sugrįžo ir seniausioji Lietuvos šventė. Spalio 25 d. „Atgimimo” ir „Gimtojo krašto” laikraščiai publikavo str. „Džiaugsmo diena baltu akmenėliu pažymėta“. Tą dieną Lietuvos Aukščiausioji taryba – Atkuriamasis Seimas vienbalsiai priėmė įstatymą dėl „Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos“. Liepos 6-oji tapo valstybine švente, Šventaragio slėnyje iškilo didingas paminklas karaliui Mindaugui.
Pirmuoju heroldu tapo aktorius Saulius Siparis
Vilnius tapo Vainikavimo dienos minėjimų citadele. Vykstama ir į Medininkus, į Juozapinę. Į šventę keliautojus telkė ir Algimantas Jucevičius, Liepos 6-osios garsui į tolimus žygius karaliaus Mindaugo keliais vyko ištvermingieji dviratininkai. Vadovaujami Juozo Kembrės įveikdami 1236 km kelią iškilią vainikavimo dienos datą populiarino visame baltų krašte. Pasaulio viršukalnes įveikęs alpinistas Vladas Vitkauskas po to su palyda į Juozapinės kalvą nešė ąžuolo lapų vainiką, kuriuo papuošė paminklinį akmenį.
1989 09 22 išvykos į Juozapinę dalyvė Onutė su dūda prie aukščiausios vietos geodeziniožymens
Geologai išaukštino greta Juozapinės esančią kitą kalvą. Įvardijus jai mitologo Norberto Vėliaus minėto dievaičio Aukštojo vardą, pastatytas skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas meninis akcentas „Aukuras“. Taip susidarė memorialinis trikampis: Medininkų pilis – Juozapinė – Aukštojas. Čia prisimenamos senos ir gimsta naujos legendos. Apie Medininkų pilį pasakojama, jog ją statė milžinai, kurie skolindavosi statybos įrankius – mesdavo juos iš Krėvos į Medininkus arba iš Medininkų į Krėvą. Lėkdavo kūjis ar kirvis virš kalvų ir miškų visas keturias mylias... Prie paminklinio akmens nuskamba prakalba „Žodžiai iš Lietuvos padangės“, iš atvykusių Dainavos krašto moksleivių nugirsta, jog tas akmuo su karūna po karaliaus Mindaugo žūties buvo paslėptas, o Atgimimo metais Lietuvos kareiviai jį atkasė.
Medininkų aukštuma turi garsą. Šiemet jubiliejiniai karaliaus Mindaugo karūnavimo 760-ieji metai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Lietuvos keliautojų sąjunga gegužės 18 d. Medininkų memorialiniame trikampyje paminės Lietuvos alpinisto – Vlado Vitkausko – žygio į Everestą 20-metį. Istorinėje mūsų valstybės vietovėje žvelgiame į savo kraštą iš 300 m aukštumos. Čia kiekvienas tėvynės rytas prasideda su pirmaisiais tekančios saulės spinduliais, kurie apšviečia istorinę karaliaus Mindaugo laikų tautos erdvę, gynybos pilių grandinę: Krėvą, Lydą, Gardiną, Naugarduką iki pat Brastos. Medininkų pilis budi.
Atgal
