Tautos mokykla
05 10. Motyvuojant emigrantų vaikus kalbėti lietuviškai ir jaustis lietuviais, jų ugdymas turi būti modernus ir patrauklus
Paulius Kasperavičius
Kalbininkai pastebi pagrindinę gimtosios kalbos išsaugojimo lietuvių emigrantų šeimose problemą - motyvacijos kalbėti lietuviškai trūkumą, nes esą labai sunku prikalbinti emigrantų vaikus kalbėti lietuviškai.
Teigiama, kad lietuvių emigrantų vaikų patriotinio ir kalbinio ugdymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir turėti patrauklią formą - vaikai turėtų būti mokomi pasitelkus ne vien vadovėlius, bet ir filmukus, kompiuterinius ir stalo žaidimus, mokomąsias laidas.
Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, lankiusi lietuviškas mokyklas užsienyje, įvardija ir kitą problemą - vaikų tėvams labai trūksta žinių ir metodikų, kaip elgtis dvikalbėje aplinkoje, kad tolygiai būtų ugdoma ir gimtoji, ir valstybinė kalba.
"Aš nekalbu apie formaliojo švietimo mokyklas - čia Lietuva tikrai turi kuo pasididžiuoti (...), nekalbu ir apie veiklą lietuvių namuose. Aš kalbu apie tą bendruomenę, kuri yra išvažiavę, ypač naujieji emigrantai, kurie išsivežę vaikus. Deja, situacija tokia, kad labai sunku prikalbėti vaikus naujųjų emigrantų - Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Italijoje - kalbėti lietuviškai. Tarpusavyje vaikai, kaip jie sako, kalbasi angliškai. Kaip parodė apklausa, vaikams pagrindinis kalbos šaltinis yra ne mokykla, o lietuviška televizija, bet jie dažniausiai žiūri serialus", - apgailestauja kalbininkė.
Pasak jos, dar viena problema - mokymo turinio fragmentacija. "Iš mokytojų apklausos atrodė, kad lituanistinio ugdymo turinys yra labai fragmentuotas, ir pagrindinė, mano akimis, bėda - labai trūksta siejimo su Lietuvos dabartimi, t. y. formuojant supratimą, kad jaunimas emigracijoje yra sudėtinė globalios Lietuvos dalis. Trūksta modernaus patriotinio ugdymo elementų, modernios lietuviškos tapatybės formavimo įgūdžių bei metodikų. Kartais mokytojai net negali aiškiai suformuluoti svarbiausių ugdymo tikslų arba tie tikslai yra labai bendro pobūdžio", - vardijo dr. J. Zabarskaitė.
Pasak jos, emigrantų vaikai pasimoko apie Lietuvos istoriją, Gedimino pilį, Sausio 13-ąją, bet nežino, kas dabar vyksta Lietuvoje. "Dabartinio Lietuvos meno, sporto pasiekimai, jaunimo organizacijų veikla - šita informacija nėra populiari. (...) Lietuva tampa lyg kažkoks senovinis pasakų kraštas, ir žmogus turi lyg romantinę priebėgą, bet ne savo tapatybės kraštą", - svarstė kalbininkė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje Vilniuje.
Kalbėdama apie iššūkius lietuvių kalbos mokymui Lietuvoje ir pasaulyje, ji įvardijo ir profesinės informacinės sklaidos nenuoseklumą - mokytojai dažnai naudojasi tik bendraisiais informaciniais portalais ir svetainėmis, mažai naudojasi specialiaisiais portalais, dažnai apie juos net nežino.
Pasak dr. J. Zabarskaitės, sprendžiant šias problemas labai padėtų Amerikos lietuvių specifinė patirtis, nes jų senos bendruomenės, išlaikytos lituanistinės mokyklos, žinomi lietuvių telkimo būdai.
Gegužės 7-10 dienomis Vilniuje vykusiuose Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose daug dėmesio skirta lietuvių kalbos, literatūros, švietimo ir lietuviškos tapatybės saugojimo ir puoselėjimo darbams ir problemoms aptarti.
