Tautos mokykla
04 05. Peticija „Lietuvių kalba – Tautos konstitucinė vertybė!“ Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Seimui
Mieli lietuviai,
visų mūsų akivaizdoje, viešai ir begėdiškai vykdomas Lietuvos respublikos Konstitucijos, saugančios mūsų gimtąją kalbą, pagrindų griovimas. Šis antikonstitucinis veikimas turi būti sustabdytas įstatymiškai.
Tam tikslui susibūrė iniciatyvinė grupė: dr.Lilijana Astra, mokslininkė, Audronė Gečiauskienė, kalbininkė ir Antanas Ališauskas, World press photo Hague laureatas, kuri parengė peticiją „Lietuvių kalba – tautos konstitucinė vertybė!“
Jos įteikimas LR Seimui numatomas balandžio 25 dieną (ketvirtadienį), 12val. Būsime dėkingi, jei parašus siųsite adresu: Iniciatyvinė grupė, Donelaičio 14-16, Vilnius, 03102.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiai – po ilgų niekinimo ir naikinimo šimtmečių – lietuvių kalbai suteikė puikias tolesnės raidos galimybes.
Kalbame lietuviškai – seniausiąja iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kuri nusipelno ypatingos pagarbos. Lietuvių kalba – mūsų istorinės valstybės kalba. Tai yra vienas didžiausių Nepriklausomybės iškovojimų.
Lietuvos Respublikos KONSTITUCIJOS 14 straipsnis skelbia: „ Valstybinė kalba – lietuvių kalba“.
Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis skelbia: „Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba“.
Tuo tarpu kai kurie politikai ir jų atstovaujamos partijos viešai skelbia nepagarbą pagrindiniam LR Konstitucijoje apibrėžtam Valstybinės kalbos įstatymui ir, demonstruodami teisinį nihilizmą, siekia įtvirtinti dvikalbius vietovardžių užrašus bei nelietuviškų asmenvardžių rašymą dokumentuose.
1.Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad antikonstitucinės dvikalbės lentelės ir nelietuviškų pavardžių rašymas – tai erdvė kompromisams.
2.Kultūros viceministras Edvardas Trusevičius nurodo, kad pagrindinis darbas - parengti naują Tautinių bendrijų įstatymą ir įteisinti dvikalbius užrašus bei vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, nors pats tokio įstatymo projektas – antikonstitucinis.
3.Pagal Švietimo ir mokslo ministro Dainius Pavalkio pasirašytą įsakymą, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leidžiama lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinį „sulipdyti“ iš ne mažiau kaip 400 žodžių. O lietuviškų mokyklų abiturientams numatomas 100 žodžių didesnis slenkstis. Tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista padaryti daugiau klaidų.
4.Viešą nepagarbą LR Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui rodo ir valstybinių institucijų vadovai: Lietuvos pašto vadovai ignoruoja konstitucines lietuvių kalbos normas – viešoje erdvėje reklamuojami geltoni pašto teikiamų paslaugų statiniai su kalbine svetimybe „Paypost“.
5.Vilniaus rajono savivaldos institucijų vadovai nevykdo Lietuvos teismo sprendimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles, nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą. Vyriausybės atstovasVilniaus apskrityje patikrinęs nustatė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje greta gatvių pavadinimų lentelių lietuvių kalba tebekabo ir lentelės rusų, lenkų kalbomis.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, priėjo išvadą, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriusneteisėtai atsisakė vykdyti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimą pakeisti gatvių pavadinimų lenteles į šalies įstatymus ir teisės aktus atitinkančias lenteles, todėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkino ir įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles Šalčininkų rajono savivaldybės gyvenvietėse tokias, kuriose būtų nurodyti Registrų centre įregistruoti gatvių pavadinimai lietuvių kalba.
Visi šie aukščiau nurodytų politikų ir valstybinių įstaigų vadovų veiksmai ir pareiškimai, ardant bendrinės lietuvių kalbos pagrindus, yra antikonstituciniai.
Lietuvoje yra sukurti patikimi teisiniai valstybinės kalbos pamatai, todėl mes, žemiau pasirašę Lietuvos piliečiai, pareiškiame, kad dirbtinis valstybinės kalbos funkcijų siaurinimas yra destruktyvus bandymas ardyti Lietuvos vientisumą ir jos piliečių vienybę !
Žymūs kalbininkai įspėja, kad lietuvių kalbą niokoja prie jos fonetikos, rašybos ir morfologijos sistemos nepritaikomų kitakalbių tikrinių vardų – asmenvardžių ir vietovardžių – vartojimas. Tai – kalbažudystė !
Įteisinus gausias svetimybes lietuvių kalba netektų savo tapatybės, originalumo, išskirtinio savitumo ir pamažu būtų paversta - puskalbe !
Todėl antikonstitucinį politinį bandymą inicijuoti lietuvių kalbinės pavardžių sistemos pakeitimus, įterpiant iš pradžių lenkiškų vardų, pavardžių bei vietovardžių rašybą, o po to - neabejotinai ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų (rusų, totorių, karaimų, žydų) kalbinius ženklus, įtvirtinti dvikalbius, trikalbius gatvių, vietovardžių pavadinimus- galime įvardinti kaip beprecedentį bendrinės lietuvių kalbos ir tuo pačiu LR Konstitucijos pamatų griovimo atvejį.
Nė vienas valstybės pilietis neturėtų likti abejingas šiuo lemtingu metu, kai sprendžiama, ar toliau leisti mūsų kalbą stumti pražūtingos prarajos link, ar apsaugoti jos gyvybingą turtingos kultūrinės raidos kelią.
KREIPIMOSI REIKALAVIMAI
Įsigalint ardomiesiems LR Konstitucijos straipsnių pažeidimams, MES, Lietuvos respublikos piliečiai, r e i k a l a u j a me:
išsaugant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. nuostatų, garantuojančių lietuvių valstybinės kalbos vartojimą visose valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srityse, neliečiamybę, įstatymiškai užkirsti kelią jau vykdomam beprecedenčiam LR Konstitucijos vertybių griovimui – dvikalbystės ar daugiakalbystės (dokumentuose, vietovardžių, gatvių ir kt. pavadinimuose) vartojimui ir todėl sugriežtinti LR Valstybinės kalbos įstatymą baudžiamąja atsakomybe.
KREIPIMOSI REIKALAVIMŲ PAGRINDAS
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. sprendimu dėl valstybinės kalbos prioritetiškumo viešosios erdvės oficialiojoje vartosenoje ir šios nuostatos pakartojimo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose nepaliko jokių neaiškumų dėl valstybinės pozicijos lietuvių kalbos atžvilgiu: „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ir Lietuvos viešajame gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba: „valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suverenumo raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis.“
Konstitucinis Teismas patvirtino, kad Lietuvos piliečio pase asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, ir kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitiems įrašams skirtame skyriuje asmens vardą bei pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.
Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami !
Tačiau Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės deleguoti politikai toliau ieško landų ir būdų, kaip nevykdyti LR Konstitucijos nuostatų, LR Konstitucinio Teismo netgi pakartotinių sprendimų, todėl jų veiksmai ir sprendimai, siekiant įteisinti dvikalbius užrašus bei vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, šiurkščiai prieštarauja Lietuvos konstitucingumui bei lietuvių tautos prigimtinėms teisėms.
Siūlomus antikonstitucinius teisės aktus ir jų projektus, įteisinant dvikalbius užrašus ir pavardžių rašymą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis (tokius kaip šiuo metu rengiamas Tautinių bendrijų įstatymas), galime vadinti politiškai priešiškais ir kryptingai parengtais programiniais lietuvių kalbos naikinimo dokumentais, nes per dirbtinį kalbai tapataus prigimtinio raidyno iškraipymą seka ir kitos – tautinės sąmonės ir savimonės deformacijos.
Viešai skelbiame, kad tai yra antikonstituciniai siekiai, pagal kuriuos į lietuvių kalbos rašybą siekiama įterpti svetimus rašmenis!
Būtina sutvirtinti ir sugriežtinti LR Valstybinės kalbos įstatymą baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.
Tokia įstatymine teisės normų sutvirtinimo būtinybe, kylant bolševikiniam gaivalui jaunoje Lietuvos valstybėje, jau buvo pasinaudota praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
1934 metų vasario 8 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona pasirašė „ Tautai ir valstybei saugoti įstatymą“, kuriame skelbiama:
1.Kas įžeidžia ir niekina Lietuvių tautą arba Lietuvos valstybę, tas yra baudžiamas paprastuoju kalėjimu arba sunkiųjų darbų kalėjimu ligi ketverių metų.
2.Kas įžeidžia ar niekina Lietuvos valstybės ženklą – Vytį, Lietuvos tautinę, valstybinę ar karinę vėliavą arba kurį kitą dalyką, brangintiną ar gerbtiną dėl jo simbolinės reikšmės lietuvių tautai ar Lietuvos valstybei, tas yra baudžiamas paprastuoju kalėjimu arba sunkiųjų darbų kalėjimu ligi ketverių metų.
3.Kas slopina ar silpnina Lietuvos piliečių valstybinę ištikimybę, jų valstybinį vieningumą ar atsparumą arba lietuvių tautinę sąmonę, tas yra baudžiamas paprastuoju kalėjimu.
Jei tatai daro valstybės, jos autonominio krašto arba kitos viešosios teisės organizacijos valdininkas ar tarnautojas, tam panaudodamas savo valdžią, tai jis yra baudžiamas paprastuoju kalėjimu arba sunkiųjų darbų kalėjimu ligi ketverių metų.
4.Lietuvos pilietis, kuris ieško užsienyje paramos prieš Lietuvos valstybę arba eina į tokį santykį su užsieniu, kuriuo laužo savo valstybės ištikimybės pareigą yra baudžiamas sunkiųjų darbų kalėjimu.
5.Lietuvos pilietis, kuris be Lietuvos Vyriausybės kompetentingo organo įgaliojimo ar leidimo veda derybas, tariasi ar susižino Lietuvos valstybės, jos autonominio krašto arba kitos viešosios teisės organizacijos reikalais su svetimos valstybės vyriausybe, jos organu ar agentu arba su svetimos valstybės vyriausybe, jos organu ar agentu, yra baudžiamas paprastuoju kalėjimu.
Jei tatai didžiai pakenkia Lietuvos valstybės interesui, tai kaltininkas baudžiamas sunkiųjų darbų kalėjimu. (V.Ž. 1934. II. 8 d.)
Atgal
