Tautos mokykla
03 15. Lietuviškos salos Gudijoje
„Krauju ir skausmu persismelkusi visa Gervėčių žemė: O kad mes esame lietuviai, / To nenorėjo nei girdėt.“
Egidijus Mažintas
Krauju ir skausmu persismelkusi visa Gervėčių žemė. Kaip ir Lietuvos. Nieks tiek skausmo nesuteikė šaliai kaip kaimynai-lenkai ir maskoliai. Kovo 11d.renginio scenarijų parengė istorijos mokytojas Artūras Vasiliauskas, baigęs praėjusiais metais Lietuvos edukologijos universitetą, nepabūgo išbandymų. Atvyko į Rimdžiūnų vidurinę mokyklą ir svariai prisideda prie mokymo proceso, lietuviškų renginių organizavimo. Artūras geru žodžiu mini LEU dėstytojus prof.E.Jovaišą, prof.A.Ragauskienę, prof.J.Skyrių ir kt. Skaitymus pagal Nepriklausomybės aktą atliko Rimdžiūnų 6-10 klasės mokiniai: Violeta Bublėvič, Darius Kimsa, Elena Černiavskaja, Adriana Lukšaitė. Ypač šiltai buvo sutiktos viešnios –gretimo Petrikų kaimo dainininkės –Marija Mažeikienė ir Valda Juočienė. Abi dainuoja mintinai kelis šimtus dainų. Šį kartą padainavo patriotiškų dainų iš savo neišsenkančios dainų ir giesmių skrynios. Vieną senobinę dainą įsidėmėjau: „Nebegrįši miargužela / iš kur busi imta, / Greičiau grįši un kapelių kur / Žemelė švinta“(dainų kalba netaisyta). Su žeme prasideda žmogaus gyvenimas pasaulyje, o po viskam į žemelę sugrįžtama. Norėdami išmokti nuostabiais žodžiais dainuojamų dainų apie gimtinę, ąžuolus –didvyrius, didžiavyrius bernelius kovojusius už mylimą kraštą liaudies dainininkės pasidžiaugė prakilniu kvietimu švęsti Nepriklausomybės dieną su augančiu lietuvišku jaunimu. Ilgai nesiliovė aplodismentai, ir padėkos žodžiai taip gražiai renginį suorganizavusiems mokytojams ir mokiniams. Ir be abejo šventės puošmenomis-legendinėmis liaudies dainininkėmis. Renginį tęsė mokiniai-Darius Kimsa su Monika ir Erika Petrikaitėmis ir Adriana Lukšaite, padainavę Egidijaus Mažinto dainą, pagal a.a.kario Norberto Valterio eilėraštį „Aš pareisiu“. Lietuvos kariuomenės savanoris N.Valteris, kilęs iš patriotiškai nusiteikusių lietuvių šeimos, atlikdamas karinę misiją Bosnijoje 1996m.sudegė tanke, prieš tai kelios dienos iki nelemtingos mirties sukūrė eiles: “aš pareisiu, švino kulkų nuklotu keliu...“, tarsi nujausdamas likimą...
Rimdžiūnų vidurinės mokyklos direktorė Svetlana Lukšienė pastebėjo, kad „iš senolių dainų gali mokytis jaunimas, kaip mylėti savo kraštą. Dainos šimtmečių išbandytos, šiame krašte dainuotos protėvių, tėvų“. Būtų nuostabu, kad jaunimas kibtų dainuoti iš lietuviškų dainų lobyno, kurį turi sukaupusios šios unikalios dainininkės. Jos gali perteikti gyvai ir švariais skambiais balsais, dainas, kuriose kiekvienas žodis aukso vertės. Jaunimui tenka susikauti su aplinkoje svetimomis kalbomis skambančiomis, rėksmingomis dainuškomis, apie pasivažinėjimus su traktoriais Belorusais, arba užsienietiškų markių kadilakais, apie lengvabūdišką meilę, ir apie turtingą jaunikį, kurį galima apšukuoti ir apgauti. Visos šalia įvairiais trankiais ritmais pulsuojančios slaviškos ir anglakalbių masinės popkultūros tikslas - išvesti jauną žmogų iš tėvelių skiepytos tradicinės doros ir moralės aplinkos, gimtojo sodžiaus, kaimo piliakalnių ir šventų šaltinių, bei girių. Ir skiepyti pakitusias vartotojiškos visuomenės vertybes: apgauk, nudžiauk, pabėk, išduok, išleisk, daug pirk, ir išlaidauk. Viską galima nupirkti. Akademikas E.Jovaiša š.m.kovo 6d.pristatęs savo monografiją „Aisčiai“ prisipažino, kad lenkų ir rusų, aplamai slavų niekas neužtinka iki VI –ojo šimtmečio. Tačiau mandrūs kaimynai nesidrovi: „istorijos mokslą galima ir nusipirkti“. Ir Lietuva tokių istorikų nestinga. Keli įsigudino parašyti pseudo Lietuvos istoriją, beje su VU profesorių pareigomis, o dar keletas istorikų suabejojo Žalgirio mūšiu. Jų nuomone, 1410m.kovos tai sovietinio režimo produktas, kur reikėjo parodyti lietuvių tautą kaip kovotoją prieš vokišką okupantą. Knyga 2012m. net pelnė Lietuvos respublikos krašto apsaugos ministerijos premiją. Nesimokyk, bet įsigyk diplomą, tingėk ir nevenk taurelės ir cigaretės dūmelio.
Renginio Rimdžiūnuose akimirka. Nuotrauka Rimdžiūnų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Svetlanos Vasilionok
Neturi kilmės, parduosim bajoro titulą su dokumentais, tik mokėk. Ir tautos istoriją galima už pinigus perrašyti. Kriminalinės kronikos tarsi blakės keliauja iš vienos kronikos į kitą, kad nustebinti, apstulbinti, ir pakraupinti jauną ir seną lietuvį. O kriminalinės istorijos paskviliai gali padaryti ne mažesnę žalą jaunimo tautiniam ir patriotiniam ugdymui. Jeigu kriminalinių kronikų herojai-prievartautojai, vagys, mušeikos yra baudžiami. Ar istorijos falsifikatoriams galima ką nors panašaus pritaikyti. Nuostabiausia tai, kad šių istorinių paskvilių autoriai, keliauja po TV ekranus, nuodydami šalies gyventojus. Gal reikėtų Konstituciniam Teismui pagalvoti, ar už Lietuvos istorijos falsifikavimą nevertėti mokėti baudas arba apie tinkamumą būti Lietuvos piliečiu? Pagalvojau, kad šie Gudijos teritorijoje esančioje Rimdžiūnų vidurinėje mokykloje, besimokantys vaikai yra mūsų tautos deimančiukai. Nesugadinti. Jie parėję iš mokyklos tėveliams padeda apsiliuobti kieme su gyvuliais. Taip pat kūrenti krosnį ir šerti naminius paukščius ir žvėrelius. Kiek iš jų pateks į kosmopolitišką aplinką? Ar atsilaikys, šalia Vilniuje, Lietuvos sostinėje klestinčios pramogų pasaulio keistenybėms ir siaubūniškoms deformacijoms, pasiruošusioms praryti, sugėdinti ir sumenkinti šias rimdžiūniškos tvarkos oazėje išaugusius jaunuosius lietuvius?
Savo elgesiu ir dainomis, abi močiutės tarsi auklėja ir moko mus, kaip reikia gyventi, nes dainose tūkstančius metų sukaupta tautos atmintis. Naujas derlius su šilta kvepiančia duonele čia buvo pagerbiama ne mažiau iškilmingai kaip ir gimęs kūdikėlis. Derliaus nuėmimas buvo grandiozinis įvykis visų lietuvių gyvenimuose. „Karavoju atneša/ un stalalio padeda,/ Un stalalio padeda ir veseiliu pradeda, / Kuo veseilia dzidesne, / tuo dalalė geresnė, / Kuo veseilia mažesnė, / Tuo dalalė vargesnė“.
Kovo 11d.rimdžiūniškiaI baigė Gervėčių krašto giesme:
„.Esam Gervėčių krašto žmonės-/ Sala lietuvių Gudijoj. / Augom atskirti nuo tėvynės, / Savo motulės Lietuvos. / Engė mus rusai, lenkų ponai,/ Draudė lietuviškai kalbėt, / O kad mes esame lietuviai, / To nenorėjo nei girdėt.“
Visi ją dainavo atsistoję, kaip ir tautos himną renginio pradžioje. Gudrūs tie lietuviai, nusistebėjo kaimynė: net ir Nepriklausomybės dieną sugebėjo sumenkinti, ją sukomercindami. Pinigai sugadina viską. Kaimynė negalėjo atsistebėti, tiek metų klestinčiu biurokratiniu atgrasiu gopšumo vajumi, ir kaip tai pasakyti vaikučiams? Kad visa Lietuva tada 1991m.kovojusi su sovietine lietuvybę naikinančia karo mašina, liko už borto, o ta tautos dalis, kurie sau iki gyvos galvos pasiskyrė solidžią rentą, tarsi ir nubraukė kitų žmonių indėlį. Kaip tame sovietiniame anekdote, „mes būsime jūsų vedliai o jūs mūsų vergai. o visą tai priversime laikyti demokratija“.
Atgal
