Tautos mokykla
03 15. Dėl Lietuvos vardą eteryje pakeitusios „Elertė“
Visuomeninio sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas dr. Romas Pakalnis, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė ir Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Raimonda Svirskienė, išreikšdami visuomenės nepasitenkinimą dėl Lietuvos vardą eteryje pakeitusios santrumpos Elertė, 2013 m. kovo 12 d. bendru raštu kreipėsi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininką Dainių Radzevičių, Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę Audronę Pitrėnienę ir Lietuvos kultūros ministrą Šarūną Birutį, prašydami grąžinti į eterį Lietuvos vardą.
Kreipimesi rašoma:
„Jau daugiau kaip pusmetis, kai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija klausytojams ir žiūrovams prisistato nebe Lietuvos, bet Elertė vardu. Gyvas, brangus žodis Lietuva pakeistas biurokratine santrumpa Elertė. Toks LRT administracijos žingsnis nemaloniai nustebino visuomenę, sukėlė pagrįstą nepasitenkinimą.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius ir kiti šios viešosios įstaigos vadovai, mėgindami pateisinti nevykusią naujovę, sieja ją su atnaujintu LRT grafiniu prekės ženklu, taip pat su naujais programų logotipais, kuriuos matome televizoriaus ekrano kamputyje. Aiškinama, kad „LRT šiandien – tai daugiau nei Lietuvos radijas ir televizija. Esame didžiausias šalies transliuotojas, vienijantis 7 žiniasklaidos priemones – 3 televizijos kanalus, 3 radijo programas ir populiarų naujienų portalą. Kiekvieną dieną 1,5 milijono Lietuvos žmonių ir tūkstančiai mūsų tautiečių užsienyje renkasi LRT programas, kad gautų objektyvią, tikslią, išsamią ir nešališką informaciją, pamatytų, išgirstų kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines laidas. Tad LRT šiandien nebėra tikslu vadinti Lietuvos radiju ir televizija. Esame Lietuvos Respublikos visuomeninis transliuotojas – didžiausia ir įvairiapusiškiausia žiniasklaidos grupė šalyje. Atnaujintas prekės ženklas, pirmiausia, ir yra skirtas atspindėti šią visumą“.
Tos pačios mintys, reiškiant viltį, kad „palengva visuomenė pripras prie naujųjų pavadinimų“, dėstomos LRT Komunikacijų ir teisių valdymo vadovo Arno Zuikio 2012-12-31 rašte Nr.4 RA1003 (PK1), kurį šių metų vasario pradžioje gavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Valstybinės kalbos reikalų visuomeninė komisija.
Minėti aiškinimai stokoja logikos, o svarbiausia -teisiškai nepagrįsti.
Pirma. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas tebegalioja, taigi ir jame įteisintas įstaigos pavadinimas bei to pavadinimo oficiali santrumpa LRT gali turėti tik vieną prasmę.
Antra. Pavadinime esantis žodis nacionalinis rodo, kad LRT Lietuvos Respublikos visuomeninio transliuotojo vaidmenį atlieka nuo pat savo susikūrimo. Džiugu, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, t.y. Lietuvos Respublikos visuomeninis transliuotojas, stiprėja, plečiasi, kad yra didžiausia ir įvairiapusiškiausia žiniasklaidos grupė šalyje, bet ar dėl to eteryje reikia keisti Lietuvos vardą į „Elertė“?
Trečia. Santrumpa negali reikšti daugiau, negu pilnas oficialus pavadinimas: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Taigi LRT negali būti daugiau nei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. „Lietuvos Respublikos visuomeninis transliuotojas“ tėra tik oficialaus pavadinimo neoficialus sinonimas, be to, jo ir santrumpa būtų kita – LRVT.
„LRT“ kaip atnaujintas grafinis prekės ženklas, kaip programų logotipas, be abejo, gali likti. Jis gali simboliškai žymėti Lietuvos Respublikos visuomeninio transliuotojo -Lietuvos nacionalinio radijo trijų programų ir televizijos trijų kanalų bei interneto portalo visumą.
Visuomenė piktinasi ne naujais ženklais, kuriuos mato televizijos ekrane ar kitur deramoje vietoje. Piktinasi LRT administracijos teisiniu nihilizmu, biurokratine išmone gyvą ir brangų žodį Lietuva eteryje pakeisti įkyriai kartojama Elertė. Ne žmonės turi pratintis prie šio absurdo, kaip jiems siūloma, bet LRT administracija turėtų atsitokėti, įsiklausyti į visuomenės balsą, paklusti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymui.
Todėl prašome Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Lietuvos kultūros ministerijos kritiškai įvertinti minėtą nevykusį LRT administracijos sprendimą, pareikalauti grąžinti į eterį Lietuvos vardą ten, kur jo vietą neteisėtai užėmė „Elertė“.
* * *
Kovo 12 d., kai buvo įteiktas minėtas raštas, vyko LRT tarybos posėdis, kuriame atidaryti vokai su kandidatų paraiškomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigoms užimti, nes dabartinio generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus kadencija baigiasi balandžio 1 dieną. LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius, kuriam pirmiausia adresuojamas kreipimasis, posėdyje informavo apie gautą raštą. Tačiau D.Radzevičius, būdamas vienas iš kandidatų į generalinius direktorius, kaip pranešama, iš tarybos pirmininko pareigų atsistatydino. Taigi atsakymo į kreipimąsi, matyt, teks laukti iki bus sudaryta nauja LRT vadovybė.
Dar pernai lapkričio 20 d. tuo pačiu reikalu į LRT tarybą ir Valstybinę kalbos inspekciją kreipėsi Vilniaus m. savivaldybės tarybos Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisijos (VKRVK) pirmininkė Angelė Kazlauskienė. Atsakymą gavo šių metų vasario pradžioje, bet tik iš LRT Komunikacijos ir teisių valdymo departamento vadovo Arno Zuikio. Atsakyme mėginta biurokratiškai pateisinti esamą tvarką, todėl VKRVK šiomis dienomis dar kartą kreipėsi ne tik į LRT tarybą ir Kalbos inspekciją, bet papildomai ir į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.
LA informacija
Atgal
