Tautos mokykla
02 22. Pagarbos savo tautai dvasia
Pokalbis su Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininku Juozu DINGELIU LPD suvažiavimo išvakarėse
-Štai ir prabėgo treji metai po Lietuvai pagražinti draugijos – vienos iš didžiausių visuomeninių organizacijų mūsų šalyje – V-ojo suvažiavimo, kuris įvyko 2009 metų vasario 6 dieną. O šiandien, 2013 metų vasario 23-iąją Jūsų vadovaujamos organizacijos atstovai vėl renkasi į Vilniaus įgulos karininkų ramovės didžiąją salę, kur 11 valandą prasideda atkurtos LPD VI suvažiavimas... Kas pasikeitė draugijos veikloje per tą laiką, kokius įvykius, nuveiktus darbus galėtume vadinti svarbiausiais, galbūt net istoriniais?
-Svarbiausia yra tai, kad mūsų organizacija toliau auga, stiprėja ir vis aktyvėja jos veikla. Lietuvoje turbūt atsirastų nedaug žmonių, kurie nenorėtų jos pagražinti. Bet ne visi žino, kaip tai daryti. Tačiau galėtų išmokti aktyviai dalyvaudami LPD veikloje. Šių metų gegužę sukaks aštuoniolika metų nuo LPD atkūrimo. Per tuos metus draugija išaugo ir tapo visuotinai žinoma. Vien per praėjusius trejus metus įvyko daugybė draugijos inicijuotų renginių. Paminėtini ir tradiciniai sodybų, gyvenviečių aplinkos apžiūros konkursai, kurie savivaldybių lygmeniu vyksta kasmet. LPD 64 skyriai, veikiantys visoje Lietuvoje, tuose konkursuose aktyviai dalyvauja, taip pat organizuoja švaros bei tvarkymosi talkas, atlieka daug kitų mūsų krašto pagražinimo darbų. Noriu labai padėkoti puikiai dirbantiems mūsų skyriams: Kauno J.T.Vaižgantovardo LPD skyriui, vadovaujamam poeto Alfo Pakėno, Birštono skyriui, kuriam dabar vadovauja Juozas Šėma. Ypač džiaugiuosi, kad sustiprėjo Akmenės skyrius (vadovauja Vladas Beniušis)Vilniaus skyrius (p-kas rašytojas Jaronimas Laucius). Labai aktyviai darbuojasi Pakruojo, Rokiškio, Joniškio, Palangos,Telšių,Radviliškio,Utenos skyriai. Bet ir kiti nuveikia tikrai daug. Daugelis mūsų skyrių sustiprėjo, atsirado naujų. Įsteigėme skyrių Mažeikiuose,Marijampolėje, bureliusdaugelyje mokyklų ir kaimų. Šiais, 2013 metais, tikiuosi, drauge su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis surengsime respublikinį sodybų, gyvenviečių, ūkininkų ūkių apžiūrą konkursą, kaip tai darėme 2008 metais. Tada sutarėme, jog kas penkeri metai reikėtų rengti tokį konkursą visos šalies mastu. Taigi artimiausią vasarą jis turėtų įvykti. 2010-ieji buvo ypatingi didžia sukaktimi – Žalgirio mūšio 600-osiomis metinėmis. Ta proga visoje Lietuvoje rengėme ypač dideles šventes. Žalgirio mūšio dieną, liepos 15-ąją vainikavo įspūdinga tautos vienijimosi sąšauka „Piliakalnių šviesa“. Net sunku būtų suskaičiuoti daugybę renginių, kurie ta proga vyko mokyklose, universitetuose, kaimuose ir miesteliuose. Žalgirio mūšio metinių proga buvo sodinami ąžuolai. Vienas iš tų ąžuolų pasodintas Vilniaus miesto centre, prie karaliaus Mindaugo paminklo, prie kurio tą dieną vyko didžiulė šventė. Joje dalyvavo ir šviesios atminties mūsų draugijos garbės pirmininkas poetas Justinas Marcinkevičius, kuris prie Žalgirio mūšio sukakties proga pasodinto ąžuoliuko pasakė įsimintiną kalbą. Na, o praėjusiais metais plačiai vyko mūsų tautos laisvės šauklio Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai. Taip pat šiemet minėjome ir Klaipėdos krašto grąžinimo Lietuvai 90-ąsias metines.
-Gal prisiminkime ir bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, kaimo bendruomenėmis...
Vėliau, 2011 metais, daugybė renginių suorganizuota drauge su Lietuvos vartotojų sąjungų konfederacija ir Žemės ūkio ministerija. Pakruojyje, restauruotame Ropų dvaro centriniame pastate, vyko konkursas „Kaime gyventi gera 2011“. Jo laureatais tapo dvylika kaimo bendruomenių. Su Lietuvos kaimo bendruomenėmis bendradarbiaujame jau seniai. 2011 metais LPD tapo Lietuvos kaimo bendruomenių tinklo nariais. Dabar visi skyriai gali rengti ir teikti projektus, tikiuosi, ir gauti finansavimą, kaip ir mūsų centrinė valdyba. Rengiame visų dvidešimt keturių Kupiškio rajono bendruomenių mokymus seminarus apie tai, kaip gerinti gyvenimo kokybę kaime. Ypač svarbu, kad suartėjome su Šveicarijos lietuvių bendruomene, kuriai vadovauja Jūratė Caspersen. Ji dalyvavo ir kaimo bendruomenių konkurso laureatų pagerbimo šventėje Pakruojo dvare. Mes žinojome, kad iš Šveicarijos paramos fondo lėšų Lietuvos verslui ir ekonomikai paremti numatoma iš viso apie 73 mln. frankų, o iš jų apie 13 mln. litų skirta visuomeninėms organizacijoms stiprinti, jų veiklai motyvuoti. Tad parengėme projektą „Lietuvai pagražinti draugijos ir kaimo bendruomenių veiklos plėtojimas demokratizuojant savivaldą Lietuvoje pagal Šveicarijos pavyzdį“ ir, buvome nuvykę į Šveicariją, ten dalyvavome mokymuose. Šveicarijos pavyzdys įkvepia siekti, kad netrūktų mums narsos ryžtingai veikti gerinant savo gyvenimo kokybę. Tuo norime įtikinti ir mūsų inelektualus, inteligentus, kad jie savo žinias panaudoti ryžtingai veiklai, nes daugelis moka tik kritikuoti, reikšti nepasitenkinimą, bet už juos viską turi nuveikti kiti. Tad seminaruose dabar mokome ne tik rengti projektus, bet ir drąsiai, ryžtingai juos teikti.
-Iš tiesų, džiugu, kad skyriai kiek įmanydami dirba, laikosi dar aušrininkų bei varpininkų paskleistų tautiškumo idėjų, vadovaujasi vaižgantišku požiūriu į visuomeninę veiklą. Taigi bent trumpai apžvelkime naujajame LPD suvažiavime numatytus svarstyti svarbiausius klausimus, aktualijas.
-Į suvažiavimą išrinkta po keletą delegatų iš kiekvieno skyriaus. Susirinkę dalysimės veiklos patirtimi, patikslinsime ir narių skaičių. Dabar manome, kad jų turime daugiau, kaip keturis tūkstančius. LPD yra priimta į 25 patriotines organizacijas vienijančią koaliciją, pavadintą „Nevalstybinių organizacijų valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti“ koordinacinę tarybą. Sieksime, kad būtų pastatytas paminklas mūsų tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Rengiamės iškilmingai paminėti legendinio Lietuvos patrioto Viliaus Bražėno 100-ąją gimimo metų sukaktį balandžio 6 d. Ta proga Lietuvos moterų lygos prezidentė prof. Ona Voverienė ketina išleisti jos sudarytą knygą apie Vilių Bražėną, kuris visas savo gyvenimo santaupas skyrė trylikai aktyviausių Lietuvos patriotinių organizacijų paramai.Beje, viešėdami Šveicarijoje, „atkasėme“ ir Lietuvai pagražinti draugijos šaknis. Sužinojome, kad Šveicarijai pagražinti draugija veikia jau 150 metų, o kai 1921 metų kovo mėnesį šveicarai įsteigė savo draugijos klubą Kaune, netrukus, tų pačių metų balandžio pabaigoje, įsteigta ir Lietuvai pagražinti draugija. Šveicarai taip pat padėjo įkurti Vytauto Didžiojo universitetą, teikė didelę pagalbą kuriant Lietuvai pagražinti draugiją. Susipažinome su Šveicarijai pagražinti draugijos vadovais ir per seminarus sužinojome, kaip toje valstybėje tvarkomi miškai, parkai. Tikiuosi, kad į seminarus Lietuvoje atvyks ir Šveicarijai pagražinti draugijos atstovų bei kraštovaizdžio architektų.
Suvažiavime kalbėsime ir apie tai, kaip reikėtų iškilmingai paminėti 1863 m. sukilimo 150-ąsias metines, taip pat Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. Kadangi 2013-ieji paskelbti Lietuvos sveikatingumo metais, Lietuvai pagražinti draugijos 64 skyriai efektyviai prisidės prie sveikatingumo gerinimo, ligų profilaktikos, prevencijos, sveikos mitybos įpročių formavimo. Taigi darbuosimės ir šiame veiklos bare.
Lietuvai pagražinti draugijos valdyba ir ekspertų grupė
-Neabejotina, kalbėsite, diskutuosite taip pat mūsų tautos, valstybės saugumo, tarptautinio prestižo klausimais. Tikriausiai suvažiavimo priimtose rezoliucijose siūlysite ir kai kurių problemų sprendimo būdų?
-Suvažiavime ryžtingai kelsime lietuvių kalbos apsaugos klausimą, išreikšime tvirtą nuomonę, kad dabartinis visai normalus valstybinės kalbos vartojimo įstatymas nebūtų keičiamas. Dabar kai vėl kyla tos antilietuviškos, prolenkiškos jėgos, kai Lenkija vėl iš naujo prievartauja mus, kad į savo abėcėlę įvestume raides su lenkiškais diakritiniais ženklais, turime užkirsti kelią tai tarptautinio šantažo politikai. Lenkija brutaliai mėgina kištis į Lietuvos vidaus reikalus, tariamai tik siekdama „nekalto“ tikslo: kad lenkais save vadinantiems vietos gyventojams būtų suteikta teisė rašyti jų vardus bei pavardes pasuose vien lenkiškai. Be to, visokiais būdais spaudžia Vyriausybę, kad leistų kabinti lenteles su lenkų sugalvotais gatvių, vietovardžių pavadinimais. Aišku, aplinkinės didesnės valstybės siekia, kad Lietuva apskritai išnyktų, kad neliktų ir lietuvių kalbos. Mes prieš tokias užmačias kuo ryžtingiausiai kovosime ir neleisime, kad tai įvyktų. Dar 2000-aisiais metais Lietuvai pagražinti draugija drauge su kitomis organizacijmios pasiekėme, kad lietuvių rašyba nebūtų teršiama lenkiškais rašmenimis. Tokiais klausimais, kaip kalba, žemės pardavimas užsieniečiams, negalima manipuliuoti nei siekiant tariamai geresnių santykių su Lenkija ar Rusija, nei prisidengiant kažkokiais mistiniais ekonominės naudos figos lapeliais.Tokius esminius klausimus turi spręsti tik tauta, o ne vyriausybė ar seimas.
Tikiuosi, kad ir mūsų suvažiavimas priims rezoliuciją, raginančią uždrausti Lietuvos žemę pardavinėti užsieniečiams. Tačiau visai neprieštaraujame, kad ir ilgam laikui ją išnuomoti. Žemė – tai pats brangiausias mūsų materialusis turtas. Ir jei tą turtą išparduosime, kaip išparduoti strateginiai objektai, bankai, liksime be jokios bendros nuosavybės, taigi iš esmės mūsų valstybė apskritai neteks pagrindo egzistuoti. Lietuvos vyriausybės, kokios tik po Nepriklausomybės atgavimo buvo, visos pridarė aibę klaidų. Tad neturime padaryti paskutinių klaidų, kurios leistų Lenkijai ar kitoms valstybėms kėsintis į mūsų kalbą, pasiglemžti mūsų žemę... Dar tikiuosi, kad priimsime rezoliuciją dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais šimtmečio minėjimo – kad iki 2018-ųjų metų vasario 16-osios deramai pasirengtume pasitikti tą didį mūsų šiuolaikinės Lietuvos Respublikos gyvavimo jubiliejų. Ta proga Vilniaus centre, dešiniajame Neries krante, už pėsčiųjų tilto, reikėtų įrengti naują parką, pasodinti dvidešimt ąžuolų, skirtų Lietuvos nepriklausomybės kūrėjams, Nepriklausomynės akto signatarams. Ateityje po tais ąžuolais galėtų būti tikra poilsio oazė. Ten turėtų vykti visi svarbiausi mūsų istoriniai renginiai. Taip pat ketiname pateikti svarstyti rezoliuciją dėl paminklo lietuvių tautos patriarchui Jonui Basanavičiui.
-Galbūt vertėtų siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pagalvoti ir apie Lukiškių aikštės sutvarkymo naujus akcentus?
-Taip, šiuo klausimu taip pat turime savų siūlymų. Be paminklo, skirto įamžinti laisvės kovų atminimui, Lukiškių aikštėje vertėtų palikti vietos alėjai pagerbti mūsų tautos didžiavyriams – Vytautui Didžiajam, Jonui Basanavičiui, Vaižgantui ir kitiems – ten galėtų stovėti jų biustai...Dėl patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo projekto Vilniuje LPD rezolicija priimta 2011m. 04 mėn. draugijos 90-mečio minėjime.Vilniaus meras atsakė raštu,kad spręs ,bet niekas nesprendžiama.Būtina Jam paminklą pastatyti iki Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio Jubiliejaus . Suvažiavime priimsime rezoliuciją dėl žemės pardavimo užsieniečiams ribojimo ,dėl Respublikos šimtmečio parko įkūrimo Vilniuje.
Draugija yra NVO koalicijos, padedančių stipriniti valstybės ginybinius pajėgumus, narys.Kovojame ir dėl mūsų kariuomenės deramo finansavimo, gynybos pajėgumų stiprinimo. Dabar šalies gynybai skiriama vos apie 0,7 proc. BVP. Reikia kuo greičiau padidinti finansavimą nors iki 1 proc.
Pastebime, kad žmonės jau vienijasi, daugėja tų, kurie tikrai nori padėti pagražinti Lietuvą ir pagerinti gyvenimą joje. Vis aktyviau veikia organizacijos Lietuvos Kultūros Kongresas ir „Consilia academica“, kovojanti už tai, kad Lietuva neišsivaikščiotų.LPD jų Tarybų narys ir veikloje aktyviai dalyvauja Būtinai reikia didelių permainų, kurios padėtų pakeisti labai liūdną dabartinę situaciją Lietuvoje, kai, lyginant su šalimis, kuriose padėtis yra normali, išvažiuoja į užsienį net iki 23 kartų daugiau žmonių, dauguma kurių jau niekada negrįš. Jei reikalai taip prastės ir toliau, Lietuva greit bankrutuos – neturės iš ko mokėti pensijų nei kitų išmokų.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Vytautas LEŠČINSKAS
Atgal
