Tautos mokykla
02 20. Vardan Tėvynės
Svetlana Makarčiuk
Pedagogė, Petro Kiero provaikaitė
1918 metų vasario šešioliktoji –Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo diena. Nepriklausomybės paskelbimo aktą pasirašė dvidešimt Tautos Tarybos narių. Visi jie buvo kilę iš įvairių Lietuvos kampelių ir turėjo bendrą tikslą – kurti laisvą , nepriklausomą Lietuvą. Kelias link nepriklausomybės buvo ilgas ir vingiuotas. Kartu su noru būti laisviems brendo ir valstybinis pilietinis sąmoningumas. Lietuvos gyventojai vykdė konkrečius Lietuvos valstybingumo atkūrimo uždavinius. Pilietiškumą ugdė visuomeninės draugijos, organizacijos ,mokyklos, visuomenės veikėjai, spauda.
1905m.,,Vilniaus žiniose“ visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas Marcinkonių kaimo gyventojas Petras Kieras rašo:
,, ... nemiegokime, o rūpinkimės kiekvienas iš visų pajėgų prikelti miegančius mūsų brolius ir padėkime jiems tautiškai susiprasti. Nesigailėkime darbo ir jėgų, nes jie atves gausų vaisių“. 1906m . laikraštyje ,,Šaltinis“ Kieras kreipiasi į gyventojus: ,,Mieli broliai sodiečiai! Gana jau tuščių ir bergždžių kalbų, kad laikraščiai ir knygos tinka tiktai ponams. Trūksta dar mums meilės ir supratimo. Nesuprantame dar mes naudos iš knygų ir laikraščių skaitymo ... Skaitydami knygas ir laikraščius gerai supratome, ką padarė 40 audros metų- aptemdė Lietuvos orą, ištautino daugybę mūsų brolių lietuvių, išgriovė ekonomiškąją mūsų gerovę, pamynė tautiškąją mūsų garbę, iškraipė ir suteršė mūsų kalbą. Dėlei to ir dejuojame, vargų prislėgti ir dejuosime dar ilgai, jei neklausysime tikrųjų mūsų vadovų inteligentų , jei neskaitysime kiekvienoje gryčioje laikraščių , knygų ir nesusimesime į vieną brolišką kuopą ... Nubudo visos tautos ,nubuskime broliai ir mes. Stokime visi petys į petį ir kiek galėdami darbuokimės Tėvynės gerovei. Suvienykim pajėgas, norus ir rūpesčius, platinkime įvairias draugijas ...Tuomet pakilsime ir kitataučių akyse. Reikia tik noro o viską padarysime.“.
Meilė Lietuvai ir noras būti laisviems drąsino tuometinius šviesuolius kovoti už savo valstybę nepaisant jokių perspėjimų ir persekiojimų. Nepriklausomybės kūrimas nebuvo lengvas, tačiau pilietiškumo, pareigos jausmas, valstybinis pilietinis sąmoningumas buvo stipresni už bet kokius grasinimus ir veiksmus.
1907m. laikraštyje ,,Šaltinis“ Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas, Lietuvių mokslo draugijos sekretorius Jonas Vileišis rašo: ,, Mūsų žmonės vis dar saldžiai tebemiega. Teisybė, yra ir susipratusių lietuvių, kurie visomis pajėgomis stengiasi prikelti lietuvius iš miego. Ypač lietuvių sužadinimui prie tautiškojo darbo darbuojasi p. Petras Kieras. ...Policija p. Kierą persekioja, bet jis vistik tebedirba tautiečių naudai. Garbė tokiems žmonėms ! “.
Lietuvos nepriklausomybės siekė įvairaus amžiaus ir skirtingų sluoksnių žmonės. Nuolatinis persekiojimas nebaugino , atvirkščiai - sustiprindavo norą kovoti už Tėvynės ateitį. Tuometinis jaunimas buvo aktyviausia nepriklausomos valstybės idėjos gynimo jėga. Noras kurti savo laisvą ir nepriklausomą Lietuvą buvo begalinis , pilietiškumo bei patriotiškumo subrandintas. Tas tikėjimas ir drąsa suteikė Lietuvos gyventojams galimybę įrodyti, kad Valstybė tai ne tik žemės lopinėlis bet pirmiausiai tai piliečiai, kurie gyveno, kūrė ir brangino savo Tėvynę.
Atgal
