Tautos mokykla
02 05. Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja" susitikimas Vilniuje
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Kas metai, paskutinį sausio šeštadienį į Vilniaus Dailės akademiją iš visos Lietuvos suguža Utenos kraštiečių klubo„Indraja“ nariai ... 2013 metais tai jau 24-as toks susibūrimas. Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja" prezidentas Vilniaus dailės akademijos rektorius profesorius Arvydas Šaltenis, klubo „Indraja“ viceprezidentė Gražina Kadžytė, klubo kanclerė – Rita Aleksandravičiūtė.
Kalbas – jų nebuvo daug keitė sveikinimai bei muzika.
Pranas Nagys ir jo jubiliejus
Buvo pasveikinti visi jubiliatai „Ilgiausių metų“ daina, o 90-metis Pranas Nagys, 1998 m. išleidęs atsiminimų knygą „Gyvenimo vingiuose: Lietuva, Vokietija, Australija Vokietija“ (358 psl.), sulaukė ypatingo pagerbimo, gausių sveikinimų.
Tarp dviejų profesorių muzikų Algirdo Vyžinto (kairėje) ir Liongino Abariaus (dešinėje) Žaneta Kibickienė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Apie Praną Nagį Utenos krašto enciklopedijoje Antanas Gasaperaitis rašo: Gimė 1923 m. sausio 28 d. Utenos apskrities Vyžuonų valsčiuje. Spaudos darbuotojas, rezistentas. Motina Teofilė – pulkininko Prano Saladžiaus sesuo, tėvas Kalmanas – vengras, pakeitęs pavardę į Nagys.
P. Nagys baigė Vyžuonų pradžios mokyklą. Nuo 1934 mokėsi Utenos gimnazijoje. 1940 išvyko į Vilnių, į amatų ir technikos mokyklą. Karo metais vokiečių buvo paimtas į frontą. Pabėgęs įstojo į Vietinę rinktinę ir ties Ašmena, prie Graužiniškių, dalyvavo kautynėse (čia žuvo daug uteniškių).
Areštuojamas, išvežamas į Vokietiją ir vėl išsiunčiamas į frontą. Po karo patenka į kalėjimą, į išvietintųjų stovyklas. Pabėgęs mokosi Niurnberge technikos mokykloje, priimamas į inžinerijos kuopą Frankfurte. 1948 su broliu Juozu išvyksta į Australiją, įsikuria Sidnėjuje. 1951 ten įsteigia „Minties“ spaustuvę, spausdina savaitraštį „Mūsų pastogė“, išrinktas į Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) valdybą, dalyvauja Sidnėjaus lietuvių klubo valdyboje, rašo spaudoje, kuria poeziją. Savo spaustuvėje išleidžia „Australijos lietuvių metraštį“ (1962) kelias Juozo Almio Jūragio eilėraščių knygas, „Mūsų pastogė“ 956 numerius, „Lietuvos kelių“ leidinius, knygų, kalendorių, smulkių leidinių. Buvo Sidnėjaus karių veteranų sąjungos „Ramovė“ sekretorius, choro „Daina“ valdybos pirmininkas. Nuo 1997 gyvena Vilniuje.
Praną Nagį su jubiliejumi pasveikino Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja" prezidentas prof. Arvydas Šaltenis, Utenos rajono mero pavaduotojas Vidmantas Valinčius, Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė bei daugelis kitų.
Dainuoja „Smetoniški berniukai“. Iš kairės: Juozas Vanagas, Algirdas Vyžintas, Albinas Vanagas, Antanas Čiužas ir Jonas Leipus
Pasveikinta Gražina Kadžytė
Gražinai Kadžytei profesorius Arvydas Šaltenis ir Utenos rajono mero pavaduotojas Vidmantas Valinčius įteikė Utenos rajono savivaldybės simbolį (atminimo ženklą) „Utenai – 750“, kuriais buvo apdovanoti 100 Utenos kraštui nusipelnę žmonės. Apdovanojimai buvo įteikti 2011 metais. Deja, Gražiną Kadžytę dėl įvairių priežasčių, šis apdovanojimas pasiekė tik kraštiečių susibūrime, praėjus gana nemažam laiko tarpsniui.
Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja" prezidentas prof. Arvydas Šaltenis džiaugėsi, kad „tokie susiėjimai žadina bendrystės jausmus, panašiai kaip sąjūdžio metu – kiekvienas pasiryžęs kitam padaryti kažką gero“.
Prezidentas priminė, kad esantys pagal seniūnijas skyriai turi liktis, tačiau kėlė klausimą dėl dalykinių – profesinių komitetų susikūrimo. „Kad iš savo profesijos galėtume ką nors daugiau padaryti. Susidarytų būrys ir būtų galima „mesti desantą“ – veikla įgautų naują kvėpavimą, įsijungtų nauji žmonės“ – todėl prezidentas ragino ir prašė užsirašyti kas kokioje veikloje galėtų dalyvauti.
Prof. Algirdas Vyžintas ir jo „Smetoniški“ berniukai
Muzikiniai numeriai pradėti kadaise buvusio okteto, likę tik penki. Prof. Algirdas Vyžintas juos labai gražiai pavadino „Smetoniški berniukai“. Tačiau tų garbių „berniukų“ traukiamos dainos skambėjo taip, kad ne vienas braukė ašarą. Dainavo Juozas Vanagas, Algirdas Vyžintas, Albinas Vanagas, Antanas Čiužas ir Jonas Leipus.
Pats A. Vyžintas, nors sovietmečiu ne kartą šalintas iš įvairių mokymo institucijų, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje gebėjo baigti lietuvių liaudies instrumentų ir dirigavimo specialybę. Tapo choro ir orkestro dirigentu, pedagogu, profesoriumi (1985), humanitarinių mokslų daktaru (1983), nusipelniusiu artistu (1967), nusipelniusiu meno veikėjo garbės nariu (1989), įvairių komisijų garbės nariu, I pasaulio lietuvių Dainų šventės Lietuvoje fondo steigėju ir pirmininku (1994). Apdovanotas Jono Švedo premija (1995), LDK Gedimino ordinu už nuopelnus lietuvių liaudies kultūrai.
Prie uteniškių klubo „Indraja“ vėliavos. Viršuje stovi Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja" prezidentas prof. Arvydas Šaltenis (dešinėje) ir Utenos rajono mero pavaduotojas Vidmantas Valinčius (kairėje). Pirmoje eilėje iš dešinės: Utenos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė“Indrajos“ klubo kanclerė Rita Aleksandravičiūtė, Seimo narė Milda Petrauskienė ir Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Dalius Šinkūnas
Prof. A. Vyžintas yra daugelio mokslinių ir metodinių darbų autorius. Parašė vadovėlius „Birbynės“ (kartu su P. Samučiu, 1962 m.) „Skudučiai“ (1975 m.), monografiją „Jonas Švedas" (1979 m.), informacinį leidinį „Nuo žilvičio dūdelės… " (1995 m.), paskelbė per 200 straipsnių ir recenzijų, parengė per 30 pranešimų, kuriuos skaitė Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Knygos „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“ sudarytojas ir parengėjas (2006), kartu su Daiva Tamošaityte parengė monografiją „Pranas Tamošaitis: gyvenimas ir veikla“ (2011). Dar kelios baigiamos rengti knygos guli ant profesoriaus Algirdo Vyžinto stalo.
Utenos pedagogų senjorų mišrus choras „Svaja“
„Smetoniškus berniukus“ pakeitė Utenos pedagogų sinjorų mišrus choras „Svaja“ (vadovė Ada Čypienė, akompanavo Giedrė Katinienė). Itin jautriai nuskambėjo amerikiečių kaubojų dainą „Mano ranča“, kurią solo atliko Ignas Marcinkevičius. Gausių aplodismentų sulaukė ir paskutinė daina „Santa Marija“.
Choras pasveikino Seimo narę Mildą Petrauskienę, dėkodamas už dėmesį ir globą ir įteikdamas jai duonos kepalą, kuriuo po koncerto vaišinosi visi kraštiečiai.
„Bočiai“ ir Indrajos choras
Daugiau kaip prieš 10 metų subūrę Lietuvos pensininkų sąjungos Utenos skyriaus „Bočiai“, koncertuoja įvairiose salėse. Pirmąja daina „Prie šulinio“ jie pasveikino Praną Nagį su 90-mečio jubiliejumi. Atliko keletą uteniškių Jono Drazdausko (eilės) ir Nijolės Petravičienės (muzika) sukurtų dainų. Vadovė (grojo akordeonu) Zita Kviklienė.
Renginyje dalyvavo ir Indrajos choras (vadovas Romualdas Vaiginis). Itin efektyvus buvo choro dirigento, kompozitoriaus prof. Liongino Abariaus pasirodymas, jo gebėjimas diriguoti ir savo mostais užvaldyti salę. Jo dukra taip pat dirigavo „Indrajos“ chorui.
Utenos tarme–šįmet tarmių metai – kalbėjo Regina Merkienė.
Seimo narė Milda Petrauskienė džiaugėsi, kad kiekvieną paskutinį sausio šeštadienį šiton kultūros ir meno šventovėn – Vilniaus dailės akademijon susirenka uteniškiai. Visus čia atveda meilė kraštui, meilė Utenai ir miela ausiai uteniškių šnekta. Dėkojo visiems ir ypač „smetoniškiems“ berniokams.
Vicemeras Arvydas Valinčius informavo, kad Vasario 16-ąją Naujojoje Utenos sporto arenoje bus įteiktos Garbės piliečio regalijos. Utenos miesto garbės nariais išrinkti akademikas Jonas Vytautas Sirvydis ir kraštotyrininkas Antanas Gasperaitis.
Atgal
