Tautos mokykla
01 04. Klaidų „žinynas“
Aleksandras Šidlauskas
Visi Naujuosius metus sutinka su nauju kalendoriumi rankose. Vieni neišsiverčia be stalo kalendoriaus, kiti iš anksto nusiperka sieninį plėšomais dienų lapeliais kalendorių. Treti gi įsigyja šį metų dienų skaičiuotoją su dailės reprodukcijomis, Lietuvos gamtovaizdžiais ar žymiausiais paminklais. Juolab, kad pasirinkimas kasmet yra pakankamai didelis. Tad, nieko nelaukdamas, nusipirkau sieninį „Kalendorių visiems“. Gaila, kad jame nenurodyti leidinio sudarytojai – redaktoriai ar korektoriai, kas save gerbiančiai leidyklai yra privalomas dalykas. Šiame metskaitlyje, kaip XIX a. būtų pasakęs garsus kalendorių leidėjas Laurynas Ivinskis, yra daug informacinių straipsnelių apie istoriją, buitį, papročius, kulinariją, šventes, sveikatą, mediciną. Kaip įprasta „Kalendoriuje visiems“ nurodomas dienos ilgumas, mėnulio fazės, Zodiako ženklai, jame pateikiami kiekvienos dienos vardų sąrašėliai. Nežinia dėl kokių priežasčių nenurodomi minėtų straipsnelių autoriai. Regis, tuo norima išvengti asmeninės atsakomybės. Kiekvieno mėnesio trečiame ar ketvirtame dienos lapelyje yra pateiktos „Žymių žmonių gyvenimo datos“. Štai apie tai ir norisi pakalbėti, nes čia įvairiausių klaidų, netikslumų ir nesuredaguotų tekstelių galima didelėmis saugomis semtis ir pilnomis vežėčiomis gabentis. Tad, norisi šio kalendoriaus pirkėjus persergėti: arba nepirkite šito klaidyno, arba nusipirkę ištaisykite jo klaidas.
Pasižvalgykime po šį sieninį kalendorių pamėnesiui. Čia rašoma, kad sausio mėnesį gimė V. Mykolaitis-Putinas, rašytojas, poetas, vertėjas, literatūros istorikas ir kritikas. Tai tiesa, bet žodžio „rašytojas“ tokiame kontekste visiškai nereikia, nes juk „poetas“ taip pat yra „rašytojas“, o žodžio „prozininkas“ reikia būtinai. Jeigu paminima, kad K. Donelaitis yra „Metų“ autorius, nebūtų pakenkę analogiškai paminėti, kad A. Baranauskas „Anykščių šilelio“ autorius. A. Matutis įvardijamas kaip „mokytojas“, bet, tikslumo dėlei, reikėjo tarti „pedagogas“. A. Petrulis pavadinamas ir dailininku, ir tapytoju. Kam tas nereikalingas priminimas „dailininkas“. Galima, aišku, jį pavadinti arba „dailininku“, arba „tapytoju“. Žymių žmonių gimimo datų sudarytojas (sudarytoja?) „teigia“, kad poetas M. K. Sarbievijus yra dabartinio universiteto profesorius, tuotarp jis mirė 1640 m. Toks vasario mėnesio melas yra ne vienas. Du kartus „gimė“ rašytojas J. Biliūnas. Nurodyta – kovo 3 d. ir balandžio 11 d. Visi žinynai teigia, kad jo gimta balandžio mėnesį. Vadinasi, kiekviename spaudinyje korektorius yra būtinas asmuo kaip sergėtojas. Režisierius O. Koršunovas „įsigijo“ ir choreografo specialybę. Iki šiol niekas šito nė „nežinojo“. Dramaturgė, prozininkė, poetė ir vertėja S. Kymantaitė-Čiurlionienė, taip pat, kaip ir kiti kūrėjai „apdovanojama“ – rašytojos titulu. Ar būna sviestuotas sviestas žino tiktai anoniminiai šio kalendoriaus sudarytojai. Aviokonstruktorius Antanas Gustaitis nevadintinas 9 lėktuvų „autoriumi“. Balandyje „naujovių“ mažiau, bet kai kas taisytina, tiksliau suvienodinta. Jeigu K. Petrauskas, kaip teigiama, yra tenoras tai kodėl V. Noreikia – tiktai solistas, o neparašoma, kad ir jis tenoras.
Tingėta paieškoti tikslesnių duomenų apie pirmąjį lietuvių literatūros istoriką Gotfridą Ostermejerį. Nurodyta, kad jis „teoretikas“, bet pamiršta pažymėti, kokios srities. Gegužėje vėlei kartojasi (dažnas atvejis) tas pats alogiškumas – rašytojas, poetas O. Milašius. Kadangi šiame populiariame kalendoriuje rašoma tiktai apie žymius Lietuvos žmones, tad nėra jokio reikalo priminti, kad skulptorius S. Kuzma ir fotografas, žurnalistas A. Macijauskas yra būtent Lietuvos menininkai.
Tenka įžengti į antrąjį 2013 metų pusmetį ir pasidairyti, kas gi „nutiko“ liepos mėnesį. Ties autoriaus V. Paukštės pavarde nurodyta, kad jis sukūrė virš 90 vaidmenų teatre ir virš 50 kine, tačiau tą patį mėnesį gimę aktoriai A. Masiulis ir V. Tomkus tokios garbės nesusilaukė, jų vaidmenys „įslaptinti“. Kodėl gi tokia nelygybė ir vienų viršenybė prieš kitus? Daug Čilei nusipelniusio geologo Igno Domeikos lietuviška kilmė visai nenurodyta. Kodėl vienodai garsūs lietuvių fotomenininkas R. Požerskis ir A. Macijauskas įvardinti nevienodai, pirmasis – fotomenininkas, o antrasis – tiktai fotografas. JAV lietuvis poetas A. Nyka-Niliūnas tituluojamas ypač išskirtinai „vienas didžiausių, moderniausių XX a. „poetų“, o kitiems – J. Juškaičiui, B. Brazdžioniui, E. Nekrošiui, V. Daujotytei, S. Sondeckiui ir kitiems šitokie „titulai“ nesuteikiami. Pagaliau ne kalendoriuje vieta įvardinti „didžiausias“, „iškiliausias“, „talentingiausias“. Visai be pagrindo rugpjūčio mėnesį pirmųjų lietuviškų kalendorių rengėjas ir leidėjas L. Ivinskis pavadintas „poetu“. Jeigu pažymima, kad matematikas J. Kubilius, literatūrologė V. Daujotytė, politikas V. Landsbergis, pianistas P. Geniušas, taip pat jie yra profesoriai.
Skaitytojas suklaidinamas rugsėjo mėnesio duomenimis, keliautojas M. Šalčius nebuvo rašytoju kaip teigiama kalendoriuje. Rašytoju visą laiką ir visur vadinamas kūrėjas, rašantis grožinės literatūros kūrinius. Spalis taip pat neapsiėjo be klaidų. Fotopublicistas S. Valiulis nebuvo nei „menininkas“, nei „rašytojas“. Kaip pagarba iškiliems žmonėms beveik visur nurodomi ir žymaus žmogaus mirties metai. To nepadaryta akademikui, Kovo 11-osios Akto signatarui E. Vilkui. Vietoj termino „folkloristas“ dera vartoti, kalbininkų teigimu, „folklorininkas“, nes priesaga „-ist“ yra slaviškas darinys (taip kalbama apie S. Daukantą). V. Putvinskio, visuomenės ir kultūros veikėjo, niekas nelaikė ir nelaiko „rašytoju“. Ar būtina prie Vilniaus arkivyskupo J. Steponavičiaus papildomai prisegti titulą „kunigas“.
Lapkrityje klaidingai sakoma, kad tenoras K. Petrauskas buvo „vienas operos teatrų įkūrėjų“. Jis buvo ne kelių, o Kauno operos teatro įkūrėjas. Ne tiktai literatūros tyrinėtojas ir kritikas A. Zalatorius yra „vienas garsiausių“ (ir vėlei nereikalingas išskyrimas), nes tokių buvo ir yra dešimtys literatų. Jeigu E. Nekrošius – lietuvių režisierius, tai ir dainininkas K. Petrauskas iš to paties kelmo spirtas – ne Lietuvos, o lietuvių dainininkas. Tokio įvardijimo visai nereikėtų. Gruodis, paskutinis metų mėnuo, teisingai teigia, kad K. Grinius buvo III-asis Lietuvos Respublikos prezidentas, bet lapkrityje patingėta paskaičiuoti, kelintuoju prezidentu buvo V. Adamkus. Šitokie nevienodumai ne šokiruoja, bet badyte bado akis. Vadinasi, iš pat pradžios nebuvo susitarta dėl žymių žmonių pareigų, titulų, mokslo laipsnių ir kitų duomenų suvienodinimo. Viena ar dvi klaidos – tam tikras neapdairumas, bet šitokia netikslumų ir klaidų gausybė – abejingumas ir nemokšiškumas.
Atgal
