Tautos mokykla
11 16. Tėvynės pažinimo pamoka
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Auksinio rudensteliko prisiminimai – gražuolių miškų spalvotas kilimas dabar mindomas kojomis ir nebežavėjo savo spindesiu. Dulkė lietus. Nuo pakalnėlės matėsi intriguojančios architektūros pastatas, gražiai derantis savo geltonomis-rudomis sienomis – tarsi iš miško atpustas klevo lapas.
Vedini Lietuvos švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko Algimanto Masaičio, būrelis šviesuolių atvykome mokinukams dovanoti Tėvynės pažinimo pamokos. Tai bene keturioliktoji, surengta Rytų Lietuvos mokyklose.
Prie vartelių jau laukė jauna daili mokyklos direktorė Ramunė Katinauskienė, mokyklą, kaip ir kitus šio krašto švietimo židinius globojantis Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas. Mums atsivėrė nedidelės, labai jaukios, švarios, namus primenančios mokyklos durys.
„Kai 1998 metais atvykau dirbti į Lavoriškes, nedįsau net svajoti, kad taip greitai lietuviška mokykla įleis šaknis šiame Vilnijos krašto kampelyje. Tuomet paprastame kaimo namelyje buvo išnuomoti du kambariai, kuriuose ir įsikūrė lietuviška pradinė mokykla. Pirmaisiais metais atėjo vos devyni mokiniai..“ – pasakojo direktorė. Tačiau mokinių gausėjo ir jau 2000-aisiais mokykla perorganizuota į pagrindinę. 2001 m. sausyje jau buvo atidarytas naujas mokyklos pastatas, o 2004-siais išleista pirmoji dešimtokų laida. Tais pat metais prie mokyklos buvo prijungti keturi skyriai: pradinės Šumsko, Medininkų, Buivydžių mokyklos ir Galgių pradinė mokyklėlė. Dabar Lavoriškėse mokosi 147 mokiniai. Aplink juos – dailios, tarsi jaunos mamos, mokytojos. Kai kurias gali supainioti su mokyklą bebaigiančiomis...
Vytautas Ylevičius
Dairėmės po mokyklą: kaip svarbu mokytis nedidelėje bendruomenėje! Jauku klasėje, kurioje sėdi 14, 15 mokinukų. Sužavėjo moderni kompiuterių klasė, mažiesiems parengtais Lietuvos žemėlapiais istorijos klasėje, interneto skaitykla, biblioteka. Spalvingos pirmokėlių darbelių klasės. Čia puikuojasi darbščių rankų sukurti piešiniai, mezginiai, aplikacijos, mums primenama ir poetinė mažųjų kūryba. Mokyklos nuotraukų albume pirmųjų mokyklos metų pirmokėliai, pirmasis jų karnavalas, pirmieji pasodinti medeliai, pirmųjų išvykų į karšto ir Lietuvos istorines vietas, tradicinėmis tapusių švenčių nuotraukos. „Metų Žvaigždyno“ šventėje apdovanojami darbščiausieji, talentingiausieji, kūrybingiausieji mokiniai. Visų jų namai čia pat, už miškelio, už kalvos, prie Vilnios, greta kelio link Lavoriškių.
Į Lavoriškes mokytojai važinėja iš Vilniaus – tai nedidelė, prie Baltarusijos sienos įsikurusi Vilniaus rajono gyvenvietė, mūsų valstybės sienos perėjimo punktas Lavoriškės-Kotlovka. Lavoriškių girią juosia Vilnios vandenys, pietvakariuose kyšo piliakalnis, o iš miestelio – šv. 1906 m. pastatytos Jono Krykštytojo bažnyčios bokštai. Tiesa, bažnyčios būta jau XVII amžiuje.
Istorijoje įrašyta įvairių reikšmingų, spalvingų įvykių. Geriausiai juos išstudijavęs jaunyste spindintis istorijos mokytojas Vaidotas Pakalniškis. Jis pasakoja apie tai, kaip XVII a. miestelis buvo sudegintas, kokia legenda sklando apie čia neva nakvojusį imperatorių Napoleoną, sukilėlių kautynes, skaudžius tautinės nesantaikos įvykius, žmonių žūtis.
Čia atsispindėjo visos švietimo problemos. XIX a. antrojoje pusėje miestelyje veikė rusiška pradžios mokykla. 1919-aisiais – lenkiška, tapusi vidurine. Dabartinė – pirmoji lietuviška.
Mokiniai ir mokytojai į miestelį, į šeimas atneša lietuvišką žodį, dainą, tradiciją. Atvažiavusiems svečiams visada turi parodyti kažką nauja. Šį dulksnų lapkričio penktadienį tautiniais drabužėliais pasipuošęs ansamblis dainavo, kankliavo. Visi klausėsi ir prof. dr. Antano Kiverio, doc. dr. Egidijaus Mažinto atliekamų dainų ir jo suvaidintos scenos, kurioje atgimė Maironis. Jo posmus priminė prof. dr. Rita Bieliauskienė. Tautos idėją visada gyvai skleidžia kelių Lietuvos vyriausybių narys, miškininkas Rimantas Klimas, mokęs vaikus tautinių šokių žingsnelių, skambiu balsu padainavęs gražių lietuviškų posmų. Mokiniai jau įprato ant sienų matyti fotomenininko Vytauto Ylevičiaus tėvynės peizažų, žmonių portretus. Menininkas džiaugėsi, kad gali perteikti gimtinės poetiką. Politkalinys Stasys Stungurys priminė nelengvą Lietuvos kelią į laisvę.
Iš improvizuotos salikės visi išėjo nešini dovanomis: svečiai apdovanoti glėbiais šypsnių ir aplodismentų, istorijos mokytojas Vaidotas trimis puikiais albumais „Didžioji Lietuva“, Vilniaus edukologijos, Mykolo Romerio universitetų suvenyrais ir informaciniais leidiniais, naujomis knygomis bibliotekai. Ir geras žodis, daina bus greta kitų dovanų, už kurias mokyklos bendruomenė dėkoja JAV lietuvių bendruomenei, Tautos fondui, „Vilnijos“, „Ryto“ draugijoms, Cingų fondui, mokyklos globėjai Gražutei Šlapelytei-Sirutienei, „įdukrinusiai“ mokyklą.
Vilnios vingyje, tarp grybų, uogų ir paparčių yra jaukūs namai, kuriuos vadina mokykla. Čia auga jaunų žmonių globojami Lietuvai kursiantys vaikai.
Atgal
