Tautos mokykla
08 24. Ką okupantai nesunaikino - sunaikins savi
Vaclovas Volkus
Lietuvių tauta turi pagrindą didžiuotis savo amžių bėgyje išugdytu stipriu dvasinės kultūros paveldu. Jau prieš tūkstantį metų, 1009 metais vokiečių metraštininkas vadinamoje Kvedlinburgo kronikoje pirmą kartą istorijoje paminėjęs Lietuvos - Litua vardą aprašė Vakarų misionierių bandymus primesti tose žemėse gyvenantiems savo tikėjimą, kalbą, susiklosčiusį gyvenimo būdą. Su niekinančiais jų dvasines vertybes vietiniai gyventojai - Litua susidorojo su neprašytais svečiais.
200 metų trukęs kruvinas pasipriešinimas kryžiuočių ekspansijai „Drang nach Osten“ - sprendėsi tautos išlikimo klausimas. Nors ir netekę dalies baltiškų žemių mūsų protėviai apsigynė, išliko su savo savastimi, tėvų paveldėtu paveldu.
Prieš 400 metų Kėdainių priemiestyje gimęs M.Daukša, kurio žodžių ir darbų šviesa, sklindanti iš amžių gilumos „Prakalboje...“ į „Postilę“ primena, kad visos tautos gerbia, vertina ir brangina savo paveldėtą tėvų paveldą - kalbą, istoriškai susiformavusius papročius, doros tradicijas - gyvenimo būdą. Visa tai tautos patriotinės dvasios išraiška - jos būvio dvasia. Sunaikinusi ją, sunaikinsi tautą - mastė iškilūs tautos sūnus.
Po kelių šimtų metų tautos šviesuoliai D.Poška, S.Daukantas, ypač M.Valančius, jų pasekėjai Maironis, Važgantas, A.Smetona ir kiti šviesdami, blaivindami, puoselėdami tautos dorovę gyvenimo būdą, ragindami priešintis rusifikacijai, ypač impresiniams lenkų užmačioms su prisiskirtu sau mesijo pagalba, diskriminavo lietuviškumą, nutautino tuometinį Lietuvos elitą - bajoriją, dalį pietryčių Lietuvos. Negarbinga būtų aukštiems Lenkijos pareigūnams, klaidinti žmones kad ten nuo amžių gyveno lenkai.
Tautą, lietuviškumą išgelbėjo minėti tautos šviesuoliai - patriotai. Tai jie paruošė lietuviško kaimo jaunimą atgimimui dvasiškai ir fiziškai apsiginti nuo amžinų, imperinių kaimynų užmačių. Tarpukario nepriklausomo gyvenimo metais tik tautinės mokyklos kūrėjų, tautinės mokyklos mokytojų patriotų, kariuomenėje karininkų pastangomis sugebėta per 21 metus išugdyti naują atgimusios Lietuvos lietuvių patriotų kartą, sugebėjusi pokario partizaninio karo metu pasipriešinti vis tam pačiam okupantui tik dabar pasivadinusiam SSSR vardu.
Per pastaruosius okupacijos penkiasdešimtmečius SSSR bolševikai nepajėgė sunaikinti, gal kiek ir sužalojo iš amžių glūdumos tėvų paveldėtos tautinės savasties - meilės gimtinei, tėvynei, tautinės kultūros - gimtosios kalbos, papročių, šeimos tradicijų - tautinio indentiteto (lot. identifico - tapatumas, atitikimas, atpažinimas, sutapatinimas). Labai sunkiomis įtarumo sąlygomis tautinės nuostatos nepraradusi mūsų inteligentija buvo sukūrusi, iki mūsų dienų puikių, turiningų dainų, melodijų, dramos - sceninių veikalų. Kas be ko buvo ir keliaklupsčiavimo atvejų. Tos negatyvių atveju personos su savo kolaboranto bolševikiniu bagažu atsidūrė istorijos sąvartyne - Gruto parke.
Šiandiena esame laisvi, gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, priklausome daugeliui pasaulio valstybių tarptautinėms organizacijoms, net NATO, bet pirmoje eilėje dėl savo paveldėtos iš protėvių dvasinės savasties - nesame saugūs. Neseniai kėdainiečiai šventė savo miesto gimtadienį. Daugelis žmonių domėjosi gyvąja tradicija - tautos amatų demonstravimu. Panašūs renginiai vyksta senojoje Lietuvos sotinėje Kernavėje. Kėdainiai savo turtingumu nenusileidžia Kernavei. Didelį susidomėjimą kėlė tautodailininkų darbai. Sugebėta išsaugoti ir likęs noras puoselėti senuosius amatus, senąsias tradicijas, papročius. Tuo nacionaliniu mūsų turtu žavėjosi miesto svečiai - vakariečiai. Visa tai puiku, visa tai nepamiršta. Iš kartos į kartą perduota ainiams, nuo seniausių 1009 Lietuvos vardo paminėjimo Litua iki mūsų laikų.
Bet ... šventinio koncerto metu atlikėjai, programos kūrėjai to nepajėgė suvokti. Lyg pasityčiojimas iš paveldėtos gimtos kalbos skambėjo angliškos dainos, triukšminga ausį rėžianti muzika, maivėsi scenoje lyg būdami Anglijoj, lyg mes, lietuviai, neturėtume savų gražių, melodingų, prasmingų lietuviškų dainų, savos muzikos. Tai didžiulė nepagarba mūsų istoriniame mieste gyvenusiems bočiams. Neatsitiktinai nemaža dalis žiūrovų protesto ženklan paliko Rinkos aikštę - išėjo, koncerte nedalyvavo.
Tai buvo deguto šaukštas, paveldo statinėje. Liko išniekinta istorinė miesto dvasia, tautiečių patriotiniai jausmai.
Dėl to maža būtų pasakyti programos rengėjams - gėda.
Tai būdinga ne tik Kėdainiams, bet ir visai Lietuvai. Televizijos programos, įvairių moksleivių, studentų meno kolektyvai suanglėję, išstumia lietuvybę iš viešo gyvenimo. Kas kaltas? Tai mokyklų, kultūros klubų, masinių informacijos priemonių organizatoriai, meno vadovai - žmonės be tautinės savigarbos, patriotinės nuostatos, vienadienių madų kosmopolitai, be atsakomybės jausmo prieš savo tautos dvasinį palikimą.
Nekaltinkime Europos Sąjungos, kad pastaroji nori mus nutautinti, paversti kosmopolitais be savo tautos šaknų, paveldo. Ne ji sudarinėja mūsų kolektyvų meno, doros tautiečio akiai ir klausai amoralias lėkščias, tautai nepriimtinas programas. Tai mūsų vietinių istorijos profanų - neišmanėlių, trumparegių madų vaikymosi pasekmė.
Ką okupantai nesunaikino - naikina savi.
Atgal
