Tautos mokykla
08 24. Jie mylėjo savo Tėvynę...
Birutė Silevičienė
Aleksiūnas Romualdas gimė 1923 02 06 Raguvos valsčiuje, Traupio seniūnijoje, Mickūniškių kaime. Šeima buvo keturių asmenų: tėvai, Romualdas ir sesuo. Turėjo 3 ha žemės. Romualdas dirbo tėvų ūkyje. 1941m. per Vasario 16 – osios šventę susirinko pas stambų ūkininką Semėną, paraginti Daukšos Klemenso ir Ališausko Stanislovo, suorganizuoti Lietuvos Laisvės Armijos organizaciją, gavo Kauno organizacijos priesaikos tekstą. Tą dieną į Lietuvos Armijos organizaciją įstojo 20 žmonių. Vadu buvo išrinktas Daukša Klemensas. Iš Semėno gavo rašomąją mašinėlę. Nusipirko rašomojo popieriaus, kalkių ir šifrograminio popieriaus.
Birželio pradžioje gavo nurodymus, ką turi daryti, vokiečiams prie Lietuvos sienos traukiant kariuomenę. Buvo nurodyta, kad tie, kurie yra išbuožinti, turi slėptis, o tie, kurių niekas neliečia, turėtų prižiūrėti jų namus ir gyvulius, taip pat buvo įsakyta rašyti lapelius ir perspėti žmones, kad saugotų save ir turtą.
Karui prasidėjus, buvo suorganizuota grupė, kuriai vadovavo K. Daukša ir S. Ališauskas. Vadams susitarus su kitų grupių vadais, buvo puolamas Kavarsko valsčius. Valsčius buvo puolamas tam, kad komunistai nesunaikintų dokumentų. Puolimo metų įvyko susišaudymas. Jo metu žuvo Peldžius, kurį rado tik po dviejų dienų rugių lauke. Ta grupė egzistavo iki 1941 m. lapkričio mėnesio. Tą mėnesį buvo įsakyta sunešti ginklus. Jusiškio būrys, kuriam priklausė R. Aleksiūnas, taip ir liko Lietuvos Laisvės Armijoje. 1942 m. būrį perėmė Raguvos valsčiaus Traupio mokyklos mokytojas Pakšys Pranas, kuris vadovavo Traupio, raguvos ir Troškūnų grupėms. Sugrįžus okupantams, visi jauni vyrai išėjo į partizanų grupes.
1943 m. buvo organizuojama generolo Plechavičiaus armija. Kovo mėnesį į Ukmergę buvo atvykęs Plechavičius ir sušaukęs apie 60 karininkų, organizavo armiją. Karininkas Antanas Žižiūnas buvo Ukmergės 1-ojo pėstininkų kuopos vadas. Romualdą Aleksiūną pristatė kaip grupės vyresnįjį. Jam Plechavičius įsakė likti savo vietoje. A. Žižiūno kuopa buvo dislokuota Švenčionyse. 1944 m. liepos mėnesį A. Žižiūnas su savo kariais ir dar daug latvių atvažiavo į Romualdo tėviškę su dviem latvių vežimais ginklų: 100 šautuvų ir po 200 vnt. šovinių kiekvienam šautuvui. Visi šautuvai buvo prancūzų gamybos. Šautuvus ir šaudmenis reikėjo skubiai paslėpti. Tai ir buvo padaryta. 1944 m. spalio mėnesį A. Žižiūno įsakymu 60 šautuvų buvo perduota Lėno miško būrio vadui Krikštaponiui. Likusieji šautuvai buvo dalinami atskirais būrio vado įsakymais.
R. Aleksiūno grupei iš pradžių vadovavo Julius Miškinis. Jam žuvus, vadovavo Juzukėnas – "Liūtas": 1945 m. vasario mėn. 9 dieną mūšyje su rusų kariuomene žuvo 18 kovotojų. Po to mūšio, palaidojus žuvusius, Romas ir dar du draugai gavo metrikus ir išvažiavo į Vilnių mokytis Geležinkelininkų mokykloje. Mokykloje išbuvo iki gegužės mėnesio pradžios, kol išsiaiškino, kad dokumentai padirbti. Tada iš mokyklos pabėgo. Vėl grįžo į grupę. 1945m. liepos mėnesį grupės vadas leido pereiti pas tėvus į namus, pasikeisti drabužius ir pernakvoti. Miegojo bunkeryje. Ryte privažiavo daug kareivių, kratė namus. Rusai badė žemę metaliniais strypais ir rado R. Aleksiūną bunkeryje. Tėtis prašė išeiti is bunkerio, kad nenušautų. Romualdą nuvežė į Panevėžį, o tėvą paleido namo iš Raguvos. Romualdą Panevėžyje išlaikė iki rugpjūčio mėnesio. Nemažą būrį tokių "nusikaltėlių" ( tarp jų ir R. Aleksiūną) nuvežė į komisariatą, išdavė pažymas ir reikėjo kas savaitę registruotis NKVD Raguvos valsčiuje. kartą ten Romualdas sutiko buvusį Jaunųjų ūkininkų vadovą, agronomą Šilinį, kuris dirbo Raguvėlės žemės ūkio mokyklos direktoriumi. Jam reikėjo komendanto, kuris pristatytų maisto produktus, kūrentų krosnį ir prižiūrėtų mokyklą. Dirbo ir tuo pačiu metu mokėsi. Gavo vairuotojo ir mechaniko pažymėjimus.
1946 m. R. Aleksiūnas išeina dirbti į Panevėžio telefonų ryšių mazgą mechaniku, dirba iki 1947 metų. Vėliau pereina dirbti į Kupiškio r. Palevenėlės spirito varyklą vairuotoju. 1948 m. lanko Vilniuje buhalterių kursus ir juos baigia. Nukreipiamas į Anykščių Žemės ūkio kooperacijos sąjungą vyr. buhalteriu.
Įsteigus kolūkius, Žemės ūkio kooperacija buvo panaikinta. Jį perkėlė dirbti į Šilutę buhalteriu-revizoriumi. Šią sąjungą panaikinus, Romualdas dirba Šilutės Traksėdžių durpyno parduotuvėje pardavėju. 1950 m. gegužės mėnesį parduotuvėje buvo padaryta revizija. Tikrino 5 asmenys ir jokio trūkumo nerado. Kitą dieną paskambino į kontorą, kad atsiųstų vežimą prekėms parvežti. Atvežęs 4 prekes, žmogus jam pasakė, kad trys saugumo leitenantai Romualdo ieškojo ir jo žmonos brolio, kuriam R. Aleksiūnas buvo parūpinęs dokumentus. Susidarius tokiai situacijai, nutarė bėgti. Pabėgęs slapstėsi iki 1951 m. spalio mėn. 5 d. Tą dieną jį areštavo ir mėnesį išlaikė Troškūnų tardymo kameroje. vėliau nuvežė į Šilutę. Šilutėje iki kovo mėn. jį tardė. Kovo mėn. teismas jį nuteisė 17 metų. Po teismo išvežė į Šiaurę. 1953 m. mirus Stalinui, buvo amnestija. Bausmės laiką sumažino per pusę. Grįžo į namus 1956 m. liepos mėn. 26 d.
Nuo legalizavimosi 1945 m. jis su partizanų grupėmis ryšio nenutraukė. 1946-1947 m. gyveno Panevėžyje, privačiame bute. Panevėžio aviacijos remonto dirbtuvių viršila jam parūpino ginklų ir šovinių. Tuos ginklus ir šovinius atidavė "Liūto" būrio partizanams.
Romualdas Aleksiūnas yra pripažintas ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu ir jam išduotas Kario savanorio pažymėjimas.
