Tautos mokykla
08 24. Tau nerūpi tautos ateitis ?
Algirdas Berkevičius
Pribrendo laikas ir apie tai rimtai pakalbėti. Nors mūsų Konstitucijoje ir teigiama, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, kad suverinitetas priklauso Tautai, tačiau Lietuvoje jau atsirado žmonių, teigiančių, jog jie siekia gerovės žmogui, piliečiams, valstybei. Ir nė žodžio apie pareigą savo Tautai ir Tėvynei Lietuvai. Taip pat jokio žodžio apie tinkamą mažo, jauno žmogaus auklėjimą. Todėl apie visa tai kiek smulkiau.
1999 m. gegužės 28 d. laikraštyje „ XXI amžius“ prof. Ona Voverienė taip rašė: „ Taigi jau nuo pat 1992 metų švietimo strategijoje turėjome dvi kryptis, du kelius. Vienas kelias vedė į tautinės savimonės gaivinimą, Tėvynės meilės ir atsakomybės už savo valstybę ugdymą ir stiprinimą, kitas į pasaulio piliečio, egoisto ugdymą, siekiantį tik savo asmenybės įtvirtinimo gyvenime, savo asmeninės gerovės, „ gyvenimo džiaugsmo“ ir „ gyvenimo meilės“
Žymus mūsų mokslininkas Zigmas Zinkevičius 1999 m. birželio 16 d. jau minėtame laikraštyje apžvelgęs to meto švietimo situaciją taip rašė: „ Bolševizmas Lietuvoje transformavosi į kosmopolitizmą, pabrėžiu, ne Vakarų prigimties kosmopolitizmą, bet kilusį iš bolševizmo, kuris po kojomis pamynė patį švietimo reformos branduolį – tautinį bei krikščioniškąjį auklėjimą – ir visą švietimo reformą nukreipė į metodikos, mokymo ir auklėjimo technikos pertvarką, tuo užglaistydamas pačią reformos esmę.“
Po keliolikos metų, tai yra jau 2012 m. liepos 31 d. šis garbingas mokslo žmogus žurnalistui R.Čekučiui taip kalbėjo: „...Paskaitykite dabartines mokymo programas – net nežinau, kaip jas pavadinti: tai tiesiog klaikus daiktas.Netgi visos svarbiausios, fundamentalios sąvokos iš tų programų išmestos - ten nėra vietos lietuvybei, tautiškumui, patriotizmui, nėra vietos visai lietuvių tautai. Visa tai pakeista į kažkokį amorfišką darinį- „ pilietinė visuomenė“ Mums patriotinio auklėjimo šiais laikais reikia labiau negu oro... Toliau taip kalbėjo: „ Pirmiausia į mokymo programas reikia grąžinti visa tai, kas susiję su tautiškumu, su patriotizmu, su meile Lietuvai. Jeigu mes neišugdysime patriotinės jaunosios kartos, vadinasi lietuvių tauta neturi ateities.“
Štai apie ką šiandieną tenka kalbėti, susipažinus su tuo, kas Lietuvoje vyksta, bandant numatyti, nuspėti mūsų Tautos ateitį. O kaip šie klausimai buvo spendžiami atkuriant Lietuvos valstybę 1918 metais? Buvo taip. Tautos mąstytojai ir šviesuoliai, vaikystėje pamokas mokyklose pradėdavę rusiška giesme „ Dieve saugok carą“, susitelkę tarėsi, kaip derėtų auklėti Lietuvos vaikus ir jaunimą, kad lietuvių tauta atgimtų naujai, kad atsisakytų buvusio okupanto primestų ir diegtų blogybių, kad galimai greičiau grįžtų prie tų moralinių vertybių, kurias natūraliai, per daugelį amžių mums išsaugojo ir paliko mūsų protėviai. Susipažinę su kitų valstybių patirtimi, jie priėjo nuomonės, kad geresnės auklėjimo bei ugdymo sistemos, kaip skautiškoji būti negali.
Po kelerių metų, tai yra 1926 metais, gerai susipažinęs su skautybe, savo studijoje
„ Skautai ir pasaulėžiūra“ prof. Stasys Šalkauskis apie skautiškąjį judėjimą taip rašė: „ Skautizmo atsiradimas ir išsivystymas yra vienas žymiausių įvykių ne tik jaunimo gyvenime, bet ir visuotinėje pedagogikos istorijoje. Skautizmas stengiasi atitaisyti tai, ką ardo dabartinio kultūringo gyvenimo aplinkybės.Skautizmas yra visų pirma praktiška dorinio auklėjimosi sistema, kurios pagrindiniai principai yra trumpai ir ryškiai suglausti Skauto Įžodyje ir Skautų Įstatuose..“
Skautiškojo judėjimo Lietuvoje pradininkas Petras Jurgėla knygelėje „ Skautų tarnavimas Tėvynei“ paskelbė prezidento Antano Smetonos tokią pratartį:“Mes lietuviai atgimstame. Tai mūsų tautos pavasaris. Mūsų viltis jaunuomenė. Koks džiaugsmas būti jaunam, ruožtis į gerą, gražų gyvenimą, lavinti savo dvasios ir kūno jėgas ir suvyriškėjus atiduoti savo tautai visa, ką turi geriausia savo sieloje.“
Gal dėl tokio požiūrio į skautiškąjį judėjimą, nuo šio judėjimo pradžios iki 1940 metų, kai okupavęs Lietuvą okupantas Lietuvos skautų sąjungą panaikino apie 100 tūkstančių lietuvių savo prasmingo gyvenimo kelią pradėjo skautų eilėse ir ne vienas jų tapo pasaulinio garso asmenybe.
Skautiškojo judėjimo esmė yra paremta saviauklos metodu, kai susibūrę į nedidelius būrelius – skiltis, pagal sudarytas programas jauni žmones veikia vienam bendraamžių vadovaujant.Visi skautai privalo savo gyvenime ir veikloje vadovautis Skautų Įstatais, tai yra gyvenimo ir veiklos taisyklėmis, kurių yra tik dešimt. Skautų įstatai taip atrodo: skautas tiesus ir laikosi duotojo žodžio, ištikimas Dievui ir Tėvynei, naudingas ir padeda savo Artimui,draugas savo artimui ir brolis kitam skautui, mandagus ir riteriškas, gamtos draugas, klusnus savo tėvams ir vyresnybei, linksmas, susivaldo ir niekada nepraranda vilties, skautas taupus, blaivus ir skaistus savo mintyse, žodžiuose ir veiksmuose. Geležinis, arba jau vienuoliktasis įstatas reikalauja, kad skautas visas pareigas atliktų sąžiningai.Be to, kiekvieną dieną skautas privalo atlikti gerą darbelį.
Štai kokios moralinės nuostatos netiko okupantui, drįstu teigti, kad netinka ir dabartiniams Lietuvos vadovams, nes sprendžiant ekonomines problemas nelieka laiko pagalvoti apie Tautos ateitį. O gaila.
1989 metais atsikūrusi Lietuvos skautų sąjunga susidūrė su dideliais rūpesčiais.
Neturėta patalpų vaikų užsiėmimams, trūko lėšų, kad padengti komandiruočių išlaidas, leisti metodinę medžiagą, dengti pašto išlaidas. Gelbėjo geri, garbingi žmonės, suprantantys tinkamo vaikų ir jaunimo auklėjimo svarbą.
1999 metais skautai, ateitininkai, maironiečiai ir kudirkaičiai užmezgė glaudžius ryšius su LR Švietimo ir mokslo ministerijos viceministre gerb. Gražina Paliokiene.Buvo parengta visuomeninių moksleiviškų organizacijų programa „Vaikas, organizacija, pilietis“. Apie susidariusią padėtį taip buvo rašoma: „ Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę jau veikė ateitininkų, skautų organizacijos, vėliau būrėsi maironiečiai, kudirkaičiai,valančiukai, gediminaičiai, sakaliukai. Šios vaikus ugdančios organizacijos įtraukia į savo veiklą narius po pamokų, laisvalaikiu, atostogų metu. Šalyje sumažėjus papildomojo ugdymo institucijų ( centrų, klūbų, vasaros poilsio stovyklų ir kt.), visuomeninių organizacijų, sėkmingai pakeičiančių šių institucijų studijų, veikloje dalyvauja apie 20 000 vaikų, bendrauja ne tik su jais, bet ir su juos supančia aplinka: šeima, mokykla. Šių organizacijų veikla paremta humaniškumo, demokratiškumo, nacionalumo, atsinaujinimo principais, ugdo sąmoningus, fiziškai ir dvasiškai stiprius, kūrybingus, valstybės gyvenimu besidominčius piliečius.
Užsienio ir Lietuvos visuomeninių vaikus ugdančių organizacijų patirtis rodo,kad piliečio ugdymui visuomeninė organizacija yra itin reikšminga ir valstybės skirtos lėšos naudojamos veiksmingai. Šis darbas garantuoja nusikalstamumo prevenciją, vaikų socializaciją, prisidėdamas prie aktyvaus vaikų integravimosi į savo šeimos, bendruomenės, valstybės gyvenimą. Dėl paramos stokos, šios visuomeninės organizacijos savo veiklos plėsti negali...“
<sk>Programos tikslai buvo nurodyti šie :
<text>1.Inicijuoti mokinių visuomeninių organizacijų kūrimąsi mokyklose, skatinti ir remti glaudesnius ryšius tarp mokyklos ir visuomenės, kultūros, krašto apsaugos, teisėsaugos institucijų, bažnyčios.
2. Sutelkti mokinių visuomeninių organizacijų, dalyvaujančių vaiko ugdyme pastangas, ugdant aktyvų, sąmoningą Respublikos pilietį.
<sk>Numatyti ir uždaviniai:
<text>1.Ieškoti galimybių mokinių pilietinei saviraiškai. 2. Sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko kaip laisvos brandžios asmenybės sklaidai.3. Padėti suformuoti tvirtas dorovines nuostatas, elgesio įgūdžius.
4 .Skatinti moksleivius domėtis ir perimti krašto kultūrinį, dvasinį ir vertybinį palikimą, jį puoselėti
ir gausinti. 5. Padėti įsisamoninti, branginti, puoselėti laisvės ir demokratijos idealus. 6. Padėti moksleiviams ugdytis demokratinei gyvensenai būtinas vertybines nuostatas.7.Sudaryti prielaidas
sėkmingam vaiko socializacijos proceso vyksmui.
Programai įgyvendinti buvo parengti ir finansavimo nuostatai, susidedantys iš šių dalių: 1. Bendroji dalis. Programa „ Vaikas, organizacija, pilietis“ yra skirta visuomeninių organizacijų dirbančių su vaikais, veiklai remti. Ji kurta vadovaujantis Jungtinių Tautų ir UNESCO
dokumentais, Vaiko teisių deklaracija, LR Konstitucija, įstatymais, poįstatyminiais aktais.
Finansavimo tikslai ir uždaviniai.
Finansavimo prioritetai ir tvarka. 3.3 Lėšos gali būti skiriamos: a) veiklos koordinatorių etatui (darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms)... b) buhalterio etatui, c) pašto paslaugoms, d)telekomunikacijų paslaugoms, e) komandiruotėms po Lietuvą apmokėti...
Atsiskaitymas
Finansuojamų visuomeninių organizacijų santykis su kitomis programomis.
Deja. Visos pastangos, kad atkreipti valstybės vadovų dėmesį į šią taip svarbią visuomeninio gyvenimo sritį buvo veltui, nes Lietuvos vyriausybinėse struktūrose jaunimo nusikalstamumas, moralinis pakrikimas ir nuopolis, emigracija, visiškai nieko nedomina. Susidaro įspudis, kad mūsų valdantieji gyvena tik su šia diena ir mąsto maždaug taip: po mūsų, kad ir tvanas.
Garbiam mūsų laikraščio skaitytojui norėčiau priminti, jog pirmieji Lietuvos prezidentai Aleksandras Stulginskis ir Antanas Smetona buvo dideli skautų bičiuliai ir globėjai. Kiek kitaip yra dabar. 2002 metų vasario 26 ir 28 dienomis į prezidentą Valdą Adamkų buvo kreiptasi dviem raštais, prašant, kad remiantis buvusia tradicija jis sutiktų būti Lietuvos skautų sąjungos globėju. Vieną raštą pasirašė tuometinis Sąjungos pirmininkas A.Berkevičius, antrąjį raštą
vyresniųjų skautų vardu pasirašė šie, plačiai žinomi mokslų daktarai: Vytautas Maknys, Giedrė Žmuidzinavičiūtė – Gučienė, Laima Griciūtė, Algirdas Končius ir Mečys Stukonis. Kaip nekeista, šių žmonių pastangos buvo veltui. Matomai, žymiam politikui nusileisti iki visuomeninės organizacijos lygio buvo nesolidu.
O skautai vis dėlto veikia. Laisvoje Tėvynėje, už kurios laisvę kovodami daugelis žuvo, veikia tarytum pogrindyje, valstybės vadovų nepripažinti, neįvertinti, neparemti. Veikia ir laikosi tik dorų ir garbingų Lietuvos žmonių pastangomis. Tad pasakyk garbusis Skaitytojau kam Lietuvoje rūpi mūsų Tautos ateitis? Derėtų pagalvoti labai rimtai ir padaryti reikiamas išvadas.
Atgal
