Tautos mokykla
08 08. Pasaulio lietuvių bendruomenės ateitis - stipri Lietuvos valstybė
Vilniuje toliau posėdžiaujantis XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas trečiadienį svarstė dabarties aktualijas, Lietuvos valstybės požiūrį į emigrantus, PLB organizacijos ateities perspektyvas.
Danijos lietuvių atstovas Artūras Maslauskas, šioje šalyje gyvenantis jau 15 metų, sako, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla ir tikslai turi atspindėti dabartines Lietuvos problemas ir iššūkius.
"Iš naujo turime kalbėti apie Lietuvos kaip etninės lietuvių valstybės išlikimą ir apie tai, kad PLB vėl turi prisiminti savo pagrindinį tikslą - lietuvybės išsaugojimą ir jos puoselėjimą. Manau, kad ne kartą per šį Seimą girdėsime liūdną statistiką - Lietuva yra pirmaujanti Europos Sąjungoje pagal emigrantų skaičių tūkstančiui gyventojų", - priminė A. Maslauskas.
Pasak jo, tenka pripažinti, kad jaunai valstybei ir esminius pokyčius išgyvenusiai visuomenei nepavyko atsilaikyti prieš globalizacijos iššūkius ir masinė emigracija pavirto Lietuvos sodybų tuštėjimo metu - dar 2006 m. Seimas įvardijęs emigraciją didžiausia nekarine grėsme Lietuvai, tačiau situacija nesikeičia į gerąją pusę.
"Statistinių duomenų nepatikimumas, jų trūkumas ir neišsamumas neleidžia tiksliai įvardyti Lietuvos piliečių, išvykusių gyventi į kitus kraštus skaičiaus, tačiau dažniausiai sutariama, kad šis skaičius svyruoja tarp 400-600 tūkst. gyventojų. Danijos Karalystės statistika taip pat liudija apie tokią tendenciją", - kalbėjo Danijos lietuvių atstovas.
Pasak A. Maslausko, 2008 m. Danijoje oficialiai gyveno 3 tūkst. 410 lietuvių, o šiuo metu mūsų tautiečių šioje šalyje yra beveik 7 tūkst. 800, t.y. daugiau negu dvigubai daugiau.
"Per šį laikotarpį labai padidėjo vaikų iki 9 metų amžiaus skaičius - jų šiuo metu yra 3,5 karto daugiau nei 2008 metais. Net 72 proc. Danijos lietuvių šiuo metu sudaro nuo 20 iki 39 metų amžiaus žmonės, o tai patvirtina bendrą sutarimą, kad dominuojanti lietuvių emigrantų dalis yra darbingiausi ir produktyviausi Lietuvos gyventojai. Kartu su vaikais mūsų tautiečiai iki 39 metų amžiaus sudaro beveik 90 proc. Danijoje gyvenančių lietuvių", - vardijo A. Maslauskas.
Jo teigimu, nepaliaujamai augančios lietuvių emigracijos priežasčių reiktų ieškoti ankstesnėje emigracijos istorijoje, tam daug įtakos turi ir kultūrinė tapatybė, ir susiklosčiusios tradicijos.
"Mes, pasaulio lietuviai, esame plačios didingo lietuvybės medžio šakos, bet kas gi bus su mumis, jei ir toliau menkės mūsų tautos kamienas, kuris laiko šias šakas? Ar nebus taip, kad vieną dieną nusilpęs tautos medis neišlaikys perdaug gausaus pasaulio lietuvių šakų vainiko ir lūš? Taigi žiūrėdami į Pasaulio lietuvių bendruomenės ateitį, pirmiausia turime surasti būdų, kaip stiprinti Lietuvos valstybę, t.y. mūsų kamieną ir šaknis", - kalbėjo A. Maslauskas.
Anot jo, būtina įtvirtinti nuostatą, kad pasaulio lietuviai turi aktyviai dalyvauti kuriant Lietuvą čia ir dabar, atsiribojant nuo išeivijoje pasirodančių nuostatų, neva galima sukurti Lietuvą užsienyje.
"Turime parodyti, jog išeivija - tai ne tik išvykę, bet ir per daugelį metų į Lietuvą sugrįžę lietuviai. Tai ne tik tokios ryškios žvaigždės kaip Violeta Urmana, kuri nuolatos lankosi Lietuvoje, bet ir gerai žinomi mūsų bendruomenių nariai, kurie po ilgesnio ar trumpesnio gyvenimo svetur vėl sėkmingai darbuojasi Lietuvoje. (...) Turime naujai atrasti ir tautinio sąmoningumo sąvoką, gaivinti ir ugdyti visuose pasaulio lietuviuose pasididžiavimą savo tautine kultūra ir identitetu", - pabrėžė A. Maslauskas.
PLB Seime dalyvauja šios organizacijos valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai - apie 190 lietuvių iš trijų dešimčių pasaulio valstybių. Seimas savo darbą baigs penktadienį PLB pirmininko ir valdybos rinkimais.
Pirmasis PLB Seimas įvyko 1958 m., į jį susirinko lietuvių išeivijos atstovai iš 19 pasaulio šalių.
