Tautos mokykla
08 03. ,,Rytoj” pradėk šiandien
Saulius Bernackas
Sveikas, savimi pasitikintis žmogus neįsivaizduoja kaip sunku psichikos sutrikimų turinčiam žmogui atlikti papraščiausias užduotis. Dažnai net pakelti galvą nuo pagalvės yra iššūkis.O ką jau kalbeti apie asmeninę higieną, namų ruošos darbus. Net netolimas kelias į parduotuvę tampa tikru valios išbandymu. O tai privalu daryti. Dažną sielos ligonį kankina socialinės baimės. Vos tik išėjus iš namų nuleidžia galvą ir stengiasi tapti ,,nematomu žmogumi“. Juk dažnai sutinkame kaimynus, šiaip pažįstamus žmones, kuriems nė motais mūsų problema. O dar tiksliau - jie jos nė nesupranta, nes su tuo nėra susidūrę patys. Jie nežino, kad net ,,labas, kaip sekasi, kas naujo?“ ligoniui tarsi raiteliui jojimo kliūtis, kurią sunku peršokti...
Ir vis dėl to norėdami gyventi pilnaverčiai privalome būti visuomenės dalimi, moketi bendrauti ir netapti atskira sala. Tai išties sunku, bet reikia išmokti realiai analizuoti aplinką, integruotis į sociumą.
Tam, kad tai pavyktų, reikia kaskart vis naujai pažinti pasaulį, supančius jį žmones. Jei sergate neseniai, tuomet lengviau, nes įgūdžiai daugeliu atvejų dar nepamiršti, o jei bendravimas su žmonėmis - įsisenėjusi problema, teks santykius sukurti iš naujo. Paprasta nebus, bet jei labai to norėsite, tai tam pasiekti rasite metodų ir galimybių. Tik reikia nuolat save ugdyti, o gebėjimas laisvai jaustis su kitais žmonėmis - labai malonus pojūtis, suteikiantis puikių galimybių.Tai gali, tarkim, padėti įsidarbinti, o jei sveikata leidžia - dirbti nors kokį darbą. Be to rasite naujų draugų, išsispręs užimtumo klausimas. O ir liga tarsi nutols.
„Kaip čia aš viską lengvai pateikiau,“ - sakote jūs, bet nesutinku. Siekite ir būtinai pavyks. Taip, išties viskas ne taip paprasta. Tam, kad pavyktų, reikia išsiaiškinti dėl ko jums sunku laisvai bendrauti ar rasti darbą.
Reikia ieškoti priežaščių, dėl kurių tai vyksta ir jas šalinti. Iš patirties žinau, kad viena jų - praeitis, kurią jūs prisimenate. Neigiami potyriai, nesėkmės, ar užduotys, kurių nesugebėjome atlikti. Visa tai atsiliepia mūsų kasdienybėje. Tad turime to atsikratyti. Tas slogus akmuo traukia mus į dugną. Nusiimkime jį.
Turime suprasti - praeitis jau buvo, bet jos nebėra, o ateitis dar bus, bet mes mažai žinome apie ją.
Beja, kol rašiau pastarąjį sakinį mano dabartis jau baigėsi, bet atėjo nauja. Ir kiekvieną sekundę mes susidursime su nauja dabartimi. Mūsų problema ne dabartis, o ryšys, kuris jungia mūsų praeitį su ateitimi. Būtent praeities projekcija į ateitį stabdo mūsų laimingą „DABAR“. Mes vis galvojame, kad mūsų neigiami potyriai praeityje neleis, trukdys mums gyventi ateityje . O iš tikrųjų jie trukdo gyventi dabar. Ir taip karts nuo karto mes prarandame didelę dalį džiaugsmo, kurią galime kasdien patirti. Galiu jus pradžiuginti, tai, kas buvo - niekada nepasikartos.Yra virsmo taisyklė, kuri niekad neformuoja identiškos situacijos. Na taip, kažkas pnašaus gali įvykti, bet tai bus jau kita situacija, o jūsų reakcija nebus tokia pat. Matysite viską kitaip. Skirsis aplinka, net oro kvapas. Jei sups tie patys žmonės, jie jau bus kitokie. Jeigu situacija panašės į buvusią, vis gi viskas bus kitaip. Jei jūs pradėsite elgtis panašiai kaip anksčiau, tai ant savęs užsikrausite vis didėjantį nešulį. Pradėkite kvėpuoti kitaip. Kaip maišą galima pripildyti, taip ilgainiui jį galima ir ištuštinti. Niekada savęs nenuteikite neigiamai perspektyvai. Maišas už nugaros, - o jūs judate į priekį. Kaip ir sakiau - yra tik „dabar“. Kitame „dabar“ jūs galite eiti be jokio sunkumo. Ir tik taip. Kai po sunkumo suvoksite, kad gali būti gerai, suprasite, jog jums nėra ko bijoti,o dabar vyksta tik tai, kas vyksta ir tuoj pat ateis naujas laikas. Jūs galite išspręsti problemą. Dings ir praeities našta. Jūs tapsite laimingu žmogumi, pasijusite laisvas.
Nesakau, kad neturite planuoti ateities, bet stenkitės tai daryti kaip galima racionaliau ir planus išdeliokite trumpesniam laikui.Tada greičiau ateis „dabar“. O reiškia ir „geriau“ pasijusite, neužilgo. Ir dar, - tai, kuo tikime be išlygų, dažniausiai tampa realybe. Daugiau tikėjimo, o pasitikėjimas savimi tuoj pat taps geriausiu jūsų draugu.
Dažnas ligonis savo pojūčių sferoje tarsi praranda savojo fizinio kūno suvokimą, o juk kūnas neatsiejamas nuo dvasios. Taip, mes gilinamės į dvasines problemas, pavargstame nuo vaistų. Dažnas prarandame poreikį prisižiūrėti kūną, jis tampa balastu. Mus domina tik įprasti jo poreikiai. Pavalgymas, išsimiegojimas, geidulių tenkinimas. Tai reikalinga. O visą kitą laiką psichikos ligonis ,nori ar nenori, skiria dvasiniams pergyvenimams. O juk kūnas su laiku „nusidėvi“ ir greitai galite prarasti savo ,,šarvą“ ir neturėti jo, nei patiems primityviausiems, nei aukščiausiai pojūčių sferai priskiriamiems dalykams . Visi girdėjome pasakymą „Sveikame kūne, sveika siela“. Ne, nepradėsiu jums įrodinėti, kad tuoj pat turite pradėti sportuoti, mesti rūkyti. Deja ir pats rūkau... Noriu pasakyti visai ką kita. Noriu jūsų paklausti - kada paskutinį kartą jautėte savo kūną? Ne tuomet, kai jis nori valgyti, gerti, miegoti. O sąmoningai. Tiesiog įsiklausėte jo nelaukdami kol jis pats ko nors pareikalaus. Supraskite, jūsų siela turi visą laiką ,,bendradarbiauti“ su kūnu, nes tai - visuma. Vienas be kito neteks prasmės.
Daugelyje sporto šakų, nuo kūlturizmo iki rytų kovos menų, sportininkai pirmiausia yra mokomi teisingai kvėpuoti.Tai labai svarbu ir kasdieniame gyvenime.Teisingai kvėpuojant mūsų kraujas prisotinamas deguonimi, kuris maitina visą kūną, o kas svarbiausia, aprūpina smegenis reikiamu jo kiekiu. Išvengus hipoksijos (deguonės tūkumo) jos pradeda kokybiškiau funkcionuoti ir įgyja didesnį imunitetą stresams, neigiamam aplinkos poveikiui, pageriną atmintį.
Kaip gi tai padaryti, kaip išmokti jausti savo kūną, teisingai kvėpuoti. Kol įprasite be jokio priminimo teisingai kvėpuoti ir sąmoningai jausti savo kūną, teks pasitreniruoti, kasdien atliekant pratimus, kurie tikrai nesudėtingi.
Tiesiog reikia įprasti kvepuoti sąmoningai.Kvėpuoti teisingai reikia taip:
Atsistokite prieš veidrodį, pajuskite visą savo kūną nuo galvos plaukų šaknų iki kojų pirštų galiukų. Giliai įkvėpkite per nosį, įkvėpiant diafragma turi pakilti, o kartu ir veidrodyje turite pamatyti jog ir pečiai pakyla Iškvėpkite per burną, diafragma ir pečiai turi nusileisti. Tai reiškia, jog kvėpuojate teisingai. Kaip galima dažniau kontroliuokite savo kvėpavimą, kol įprasite taip kvėpuoti. Be to laiks nuo laiko stenkitės pajusti visą savo kūną,lėtai, neskubant, kiekvieną savo kūno dalį. Tai jums padės daug geriau jaustis ne tik emociškai, bet ir fiziškai.
Norėčiau grįžti prie bendravimo įgūdžių tobulinimo. Jei jums vis dėl to nedrąsu susitikti ką nors, bendrauti su žmonėmis. Jei jūs vis dar su baime žiūrite į ateitį, atminkite - baimę galima paversti... stiprybe. Ir jei jos visai nebūtų,būtū dar sunkiau. Pažįstu labai gabių aktorių, kurie prieš spektaklio premjerą labai jaudinasi, jiems sutrinka sveikata. O štai - išeina į sceną ir puikiai suvaidina.
Didžiojo sporto pasaulyje daugeliu atvejų geriausių rezultatų pasiekia sportininkai, kurie ateina sportą... po asmeninių dramų ir nesėkmių. Dažnai, tai patyre smurtą ir nepriteklius, žmonės. Būtent tokie žmonės labiausiai užsispyrę ir kryptingai siekia rezultatų.Taigi nereikia manyti, kad jūs ligonis ir nieko negalite padaryti, kad kažko pasiektumėte. Sveiki žmonės taip pat patiria daugybę stresų ir kančios. Gal jie tiesiog šiek tiek atsparesni tam. Bet jūs irgi galite pasiekti daug.
,,Baimę galima prisijaukinti“. Tarkime, jūs turite svarbų susitikimą, kad ir su darbdaviu. Įsivaizduokite, kas jūsų gali laukti. Pabandykime sumodeliuoti situaciją. Aiškiai įvertinkime savo norus, tai, ko mes norime pasiekti. Šiuo atveju, mes norime darbdavio supratingumo, geranoriškumo mūsų atžvilgiu. Prisiminkime, kaip geriausiai galime pateikti save. Manau, darbdavį domins ne tik jūsų išsilavinimas ar profesiniai gebėjimai, o ir asmeninės jūsų savybės. Kartais ligoniui būna sunku papasakoti apie save, tad prieš pokalbį reikėtų parepetuoti kokias savo savybęs jus norite pristatyti. Tam yra vienas pratimas, kuris padės jums legviau susivokti ir pasiruošti papasakoti darbdaviui apie save.
Komunikacijos specialistai pataria pasiimti bet kurį asmeninį daiktą, kad ir rašiklį. Ir to daikto vardu šiek tiek papasakokite apie save. Pvz. „Aš – rašiklis, mano šeimininkas - Saulius, jis domisi. (..) , taip pat jam patinka (...), jis mėgsta bendrauti, dirbo (...) , savo gyvenime jis siekia (...), mėgsta žaisti krepšinį, myli gyvūnus, iš bendravimo su kitais žmonėmis laukia... Paprastai šis metodas padeda lengviau susivokti, sklandžiau dėstyti mintis.
Bet kaip gi patogiai jaustis, kai reikės svarbaus pokalbio metu atsikratyti baimės, pasijusti patogiai? Tam komunikacijos specialistai siūlo ,,inkaro“ principą, kurį sudaro šeši etapai. Pabandykime juos apžvelgti ir pasiruošti pokalbiui.
1. Nuspręskite ką norite jausti bendraudamas su kitu žmogumi, tarkime, kad bijote ir nenorite panikuoti. O patys nerimaujate, kad negalėsite sklandžiai dėstyti mintis.Laukiate iš kito žmogaus šilto, malonaus bendravimo.
2. Reikiamam rezultatui pasiekti reikalingas stimulas. O tiksliau - pojūtis, kuris padės jums pasiekti pageidaujamą rezultatą. Jums reikalingas signalas, kuris aktyvuos reikiamus pojūčius ir padės pasiekti reikiamą rezultatą. Tarkime, jūsų signalas bus kairės rankos plašakos padėjimas ant kojos kelio (jūsų sugalvoto signalo nieks neturi matyti, ar apie tai žinoti).
3. Signalas yra. Dabar su juo reikia susieti emocinę būseną. Atsiminkite ir pajuskite tai, kas jums ypač malonu. Pvz. „Rytas,vaikystė, močiutės kepamų blynų kvapas. Pajuskite ramybę, lengvumą, pajuskite, kaip jums gera ir šilta bendrauti su būsimu pašnekovu.
4. Susiekite signalą su tik ką minėtais pojūčiais. Galvokite apie tai, kas teikia jums ramybę ir atsipalaidavimą, kaip ir taremės, padėję kairės rankos plaštaką ant kelio.
5. O dabar nebeeksperimentuokite, viską užmirškite ir grįžkite prie kasdienių užsiėmimų.
6. Praėjus kelioms valandoms, patikrinkite savo stimulą ir reakciją į jį. Ar pajutote tai, kas užplanuota, ar jus apėmė ramybės būsena? Jei taip, tai viskas kuo puikiausiai suveiks ir reikiamu momentu. Jei ne, tuomet vėl treniruokitės tol, kol signalas automatiškai suaktyvins reikiamus pojūčius .
Stenkimės mąstyti racionaliai, nekurti ilgalaikių planų, mokykimės gyventi dabar. Spręskime problemas, kurios iškyla šiandien. Jei patys nesugebame blaiviai vertinti situacijos, žiūrėkime kaip panašias situacijas spręndžia kiti. Jei trūksta socializacijos įgūdžių, yra specialūs psichologų kursai. Jei kažko nežinome, nebijokime domėtis. Liga - tai ne gėda, tai dar viena pamoka. Ir nepereisime į „kitą klasę“ jos neišmokę.
Svarbiausia - eikime į priekį su viltimi ir tikėjimu, neatsisukdami atgal...!
Atgal
