Tautos mokykla
04 10. Lietuva, laikas jau keltis
Angelė Grigaitė
Rusijos carizmo laikotarpiu lietuvių kalba ir kultūra buvo brutaliai persekiojama. Sankt Peteburge (Rusija), kur XX a. pr. gyveno apie 300000 lietuvių steigėsi lietuviškos draugijos, meno mylėtojų būreliai. Skirtingai nei šiuo metu tautinis jaunimas siekė, kad skambėtų lietuvių kalba liaudies dainos, šokiai, tautodailė, o ne svetimomis kalbomis sukurtos.
1912 m. lapkričio 29 d. Petrapilyje buvo patvirtinti lietuvių švietimo draugijos ,,Ryto”įstatai. Juose suformuluotas draugijos tikslas: šviesti Vilniaus apygardos lietuvius. Draugija turėjo teisę steigti ir laikyti pradines ir liaudies mokyklas, vakarines ir šventadienio pamokas suaugusiems, mokytojų seminarijas, liaudies universitetus, liaudies knygynus, skaityklas. Kovojant su visokiais būdais brukamu lenkiškumu, rusifikacija, viena svarbiausių priemonių Vilniaus krašto lietuviams buvo tautinė mokykla. Ji ugdė tautinį susipratimą, plėtė pasaulėžiūrą. 1915 m. pirmininku buvo išrinktas kunigas dr. Mečislovas Reinys. 1915 m. lapkričio 12 d. ,,Ryto”valdybos posėdyje buvo įsteigti pedagoginiai kursai, rengti liaudies mokytojų privačioms lietuvių mokykloms. Kursų vedėju paskirtas būsimas LR prezidentas A. Stulginskis.
Nuotrauka iš spektaklio „Pavasario balsai“: Teklė Novickytė (akt. Angelė Kondraškienė) ir Maironis (akt. Egidijus Mažintas) spektaklyje
1915 m. gruodžio 22 d. ,,Rytas”perėmė 1915 m. rugsėjo mėn. Vilniuje atidarytą lietuvių gimnaziją, kuri tuo metu vadinosi ,,Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir P. Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos pamokos”, vėliau didžiausia Vilniaus krašto lietuvių vidurinė mokykla buvo pavadinta Vytauto Didžiojo gimnazija. Steigiamasis „Ryto“draugijos susirinkimas įvyko 1913 m. Vilniuje. Steigėjai Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Liudas Gira, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Klemensas Maliukevičius. Susirinkimo pirmininku buvo išrinktas dr. J.Basanavičius, sekretoriavo L. Gira.
Lietuvių kultūros ir švietimo draugijos tapo vienintelėmis švietimo organizatorėmis krašte, nes valstybinė švietimo sistema buvo persekiojama tiek rusų, tiek lenkų nacionalistų, ir iš esmės prievarta buvo lenkinama (net ir lietuviškos pavardės).
Draugija įsikūrė Vileišių rūmų pirmajame aukšte. Vien 1913–1915 m. buvo įsteigta per 120 lietuviškų mokyklų Vilnijos krašte. Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai 1919–1920 m. kai kurias draugijos mokyklas perėmė valstybė, bet 1921 m. didžiąją Vilnijos krašto dalį užėmė lenkai. Okupacinė Vilniaus prokuratūra iškratė „Ryto“centro valdybą, penki jos nariai įkalinti Lukiškių kalėjime, vėliau ištremti už demarkacinės linijos. 1922 m. birželio 19 d. dr. J. Basanavičiaus bute „Ryto“draugijos pirmininku išrinktas kun. Petras Kraujalis, kuris pareigas ėjo iki mirties 1932 m. Jį pakeitė kunigas Kristupas Čibiras, būsimasis arkivyskupas Mečislovas Reinys. „Ryto“draugijos mokytojai, vykdantys nepriklausomos Lietuvos vyriausybės ir užsienio lietuvių finansuojamos draugijos vadovybės nurodymus, nebuvo lojalūs lenkų okupacinei valdžiai, dažnai su ja konfliktuodavo. Dažniausiai bendraujama buvo peticijomis, ypač kai buvo uždaromos lietuviškos mokyklos. 1927 m. „Rytas“išlaikė 100 lietuviškų pradžios mokyklų su 4000 mokinių, 50 vakarinių kursų su 1767 klausytojais, Vytauto Didžiojo gimnaziją (439 mokiniai), lietuvių mokytojų seminariją (291 studentas).
Aktyvus visuome-nininkas, moky-tojas, lietuvybės puoselėtojas, Lie-tuvos švietimo draugijos „Rytas" pirmininkas Algi-mantas Masaitis spaudos konferen-cijoje „Kas ir kodėl naikina lietuviškas švietimo įstaigas"
1932–1935 m. uždarius visas lietuvių mokyklas ir vietoje jų atidarius 100 lenkiškų Juzefo Pilsudskio mokyklų, 1938 m. buvo uždrausta ir „Ryto“draugijos veikla. Štai kaip situaciją komentuoja prof. Antanas Tyla: „Tarpukariu Lenkija praleido progą tapti išsivadavusių tautų Vidurio Europoje gynėja, „tautų pavasario“taikos sarge. Priešingai: siūlė prancūzams pasidalinti Vokietiją, japonams - Rusiją, pasidalino Čekoslovakiją, užpuolė Lietuvą, surengė čia melagingus rinkimus prisijungti prie Lenkijos. Būtent iš Pilsudskio precedentų mokėsi Hitleris ir ypač Stalinas. Aneksavę Lietuvos širdį - Vilniaus kraštą su pačia lietuvių sostine, okupantai iškart pradėjo lietuvių etnocidą, lietuvybės naikinimą. Bet, skirtingai negu dabar, to meto Lietuvos valdžioje lenkai nerado kolaborantų. Iš Vilniaus į Lietuvos nepriklausomą valstybę buvo ištremti lietuvių inteligentai, tarp jų ir Vasario 16-osios akto signataras Mykolas Biržiška. Iš Europos parlamento tribūnų Lietuvos adresu lenkų nuolat liejamas purvas“.
Per 19 metų trukusį vis aršesnį lietuviškumo naikinimo karą Vilnijoje buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, skaityklos, kultūrinės ir mokslo draugijos, organizacijos, periodinė spauda. Lietuva, viską užmiršusi, 1939 m. rugsėjį, kai Lenkiją ištiko katastrofa, priėmė ir internavo 15 000 Lenkijos karių, 2 500 karininkų Lietuva išgelbėjo nuo Katynėje Sovietų sąjungos enkavedistų sušaudytųjų 22 tūkstančių likimo.
Šiais metais „Ryto“draugijai 100 metų
Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, lietuviškų mokyklų steigimu ėmė domėtis aktyvūs mokytojai lietuvininkai, o kartu ir organizuoti jų atidarymus. 2003 m. pabaigoje „Vilnijos”draugijos pirmininkui dr. Kazimierui Garšvai pasiūlius, valdyba pritarė atkurti Lietuvių švietimo draugiją „Rytas”. Buvo patvirtinti įstatai. O 2004 m. balandžio 3 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko suvažiavimas. Išrinkta dvidešimties narių taryba ir trijų narių valdyba. Pirmininku tapo Algimantas Masaitis, ilgametis Marijampolio mokyklos direktorius. Marijampolio mokykla –pirmoji lietuviška vidurinė mokykla Pietryčių Lietuvoje. Nuo 1961 m. iki 2003 m. direktoriumi dirbęs matematikos mokytojas Algimantas Masaitis nuolat su bendraminčiais važinėjo po Vilniją ir Baltarusiją, kalbindamas lietuvių jaunimą mokytis lietuviškoje mokykloje. Mokinių vis daugėjo, taigi jau po poros metų pradinė peraugo į septynmetę. Po Stalino mirties į mokyklą atvykdavo vis daugiau mokinių iš lietuvių šeimų, gyvenusių Baltarusijos teritorijoje - nuo Gervėčių, Pelesos ir kitų kraštų. Mokytojui pagal pašaukimą Algimantui Masaičiui vadovaujant šalies aukštųjų mokyklų kultūrininkų desantas kas metai skuba į šias Vilnijos mokyklas. „Lietuviškos mokyklos prie pat Vilniaus neglobojamos, užmirštos Vilniaus savivaldybės. Visiškai joms neskiriamas dėmesys. Kadangi savivaldoje ir administracijoje palaikoma lenkų rinkimų akcija (LLRA), lietuviškos mokyklos vargsta ir skursta. O valdininkams jos kaip šašai - pasakoja Lietuvos edukologijos universiteto prof. Antanas Kiveris. Antra, Vilnijoje įsigalėjusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) valdžia, labiau panaši į ankstesnius diktatūrinius režimus. Čia, šalia sostinės akivaizdžiai diskriminuojamos lietuvių šeimos, ne lenkai, nelenkiškos įstaigos, mokyklos, organizacijos. Pažeidžiamos lietuviško jaunimo teisės į mokslą, darbą, į teisingą atlyginimą. Valstybinėse mokyklose užsiėmimai vyksta lenkų kalba, iškreipiama istorija, geopolitika, o ugdymo turinys skatina patriotizmą svetimai valstybei, lietuvius įvardijant, kaip šių žemių neteisėtus valdytojus. Čia pažeidinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, jei jie nepatinka LLRA. Lietuvos valdžios ten nėra: tvarka pagal Lenkijos LR taisykles ir savotiškas gyvenimas, plukdomas aiškia vaga atstatyti krašto sulenkinimą.“
Marijampolio mokykla –pirmoji lietuviška vidurinė mokykla Pietryčių Lietuvoje, įkurta 1957 m. rugsėjo 1 dieną. Mokykla čia veikė iki 1972 metų
Kiekvieną mėnesį Algimanto Masaičio vadovaujami tautiškai nusiteikę kultūrininkai, menininkai, mokslininkai išvyksta į lietuviškas salas Vilnijoje, skiepydami „Tėviškės pažinimo“pamokas. Štai tie, kurie be jokio atlyginimo savo laisvalaikį, talentą skiria šioms mokykloms: birbynininkas virtuozas Antanas Jonušas, politkalinys Stasys Stungurys, muzikantas Vaclovas Jaras, mokytoja Asta Drėgūnienė, Mykolo Romerio universiteto prof. Rita Bieliauskienė, fotomenininkas Vytautas Ilevičius, poetė, laikraščio ,,Lietuvių godos“vyr. redaktorė Marija Šaknienė, dainininkai ir etnospecialistai - Lietuvos edukologijos universiteto prof. Antanas Kiveris ir doc. dr. Egidijus Mažintas, III, IV, V-os Lietuvos vyriausybės narys, miškų ūkio ministras Rimas Klimas ir kt. Vestibiuliuose veikia V. Ilevičiaus fotografijų paroda „Tėviškės kloniais“. Per pastaruosius metus aplankytos Eišiškių Stanislovo Rapolionio, Rudaminos „Ryto“, Riešės, Juodšilių „Šilo“gimnazijos, Paberžės „Verdenės“, Maišiagalos LDK Algirdo, Eitminiškių, Šalčininkų r. Baltosios Vokės ,,Šilo“vidurinės mokyklos. Surengta Pietryčių Lietuvos mokyklų vadovams ir mokytojams edukacinė pažintinė ekskursija maršrutu Vilnius-Panemunės pilys-Rambyno kalnas-Šilutė.
Tautinis edukacinis vaidinimas „Pavasario balsai“
Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje ir Maišiagalos LDK Algirdo vid. mokykloje balandžio mėnesį buvo parodytas tautinis patriotinis liaudies muzikinis vaidinimas „Pavasario balsai“, skirtas poeto Maironio 150-osioms metinėms. Maironio vaidmenį sukūręs E.Mažintas papasakojo: „Poetai Adomas Mickevičius ir Maironis - talentingiausi Lietuvos poetai. Gaila, kad pokaryje sovietiškai nusiteikę lietuviai rašytojai poetą A.Mickevičių tiesiog padovanojo Lenkijai, matyt, kad savo talentu Adomas neuždengtų tarybinių rašytojų kūrybą, o Maironis labai nenoromis buvo įtrauktas į mokyklines programas. Maironis, tobulai atskleidęs ir išreiškęs prigimtinio lietuvių tikėjimo tautinius obalsius, po spaudos grąžinimo ligi mūsų dienų išlikęs kaip žymiausias mūsų supoetintos lietuvių kalbos grožio kūrėjas. Jis pirmasis po lietuvių liaudies dainų lietuvių lyriką išvedė į globalaus pasaulio plotus, dėl to jo poezija yra gyvoji senovės lietuvių dorovės ir moralės tradicija, ugdžiusi ne tik vidaus, bet ir emigracijoje gyvenusių lietuvių patriotizmą ir tautiškumą. Visa Lietuvos lyrika yra mažiau ar daugiau buvusi iškilaus Žemaitijos sūnaus Jono Mačiulio-Maironio įtakoj. Prigimtinio lietuvių tikėjimo erdvių papročių, etninių istorinių nuotaikų tematika net 130 metų veikė šalies švietimo, kultūros ir meno veikėjų gyvenimą ir kūrybą“. Muzikinio spektaklio veiksmas vyksta tarpukaryje - poetas Maironis apsilanko savo tėvonijoje, Raseinių apskrityje, Bernotų kaime ir Raseinių gimnazijoje. Svarbiausias Maironio tikslas - tai pažadinti lietuvius iš miego, ypač kad jų prasimokę vaikai nesulenkėtų, ir kaip nors sugrąžinti sulenkėjusią aristokratiją, bajoriją, dvarininkiją, net neturtingus šlėktas-plikbajorius į lietuvišką darbą, į lietuviškos kultūros kūrimą, trumpai tariant, juos atlietuvinti. Jis senovės lietuvių kultūrą ir tikėjimus pakėlė į aukštumas, sugebėjęs jaunimui įteigti žavesį savo garbingų protėvių gyvenimu ir kova dėl laisvės. „Jaunoji Lietuva“ir „Raseinių Magdė“matome idėjas, kaip tatai įvykdyti. „Raseinių Magdėje“Maironis griežčiau pasisako prieš visą sulenkėjusią Lietuvos aristokratiją. Jis sušunka: „Svečiais mums esate sunkiais lig šiolei!“
Spektaklyje gausu Maironio eilių, virtusių dainomis, poeto eilėraščių ir svarbių žemaičių krašto jaunimo tautinio ugdymo aktualijų, lietuviško paveldo atkūrimo tarpukario švietimo sistemoje dirbantiems ir besimokantiems. Vaidino Vilniaus G.Petkevičaitės-Bitės SMC mokiniai, LEU dėstytojai ir studentai, Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetų profesoriai ir neįgalieji. Raseinių Gimnazijos mokytojų Žiūraičių vaidmenyse (akt. R.Aleknaitė-Bieliauskienė ir akt. A.Kiveris), Maironio sesers Pranciškos Mačiulytės - akt. V.Targamadzė, Teklė Novickytė, Jono Mačiulio jaunystės mylimos merginos vaidmenyje - akt. A.Kondraškienė, mokytojo Jono Survilos - akt. Vaclovas Jaras, Maironio sesers Marcelės - akt. R.Navickienė, solistė Beatričė Grincevičiūtė –talentinga, absoliučią klausą turinti akloji dainininkė Loreta Tatunskytė, fizinio lavinimo mokytoja - A.Drėgūnienė, 1918-1922 m. savanoriai gynę Nepriklausomybę - aktoriai V.Dabkevičius, V.Pavasaris, V.Marozas, N.Švenčionytė ir kt.
Mes senstame kartu su amžiumi, su laiku mes keičiamės, tačiau kelios vertybės, kurios nesikeičia mokytojo Algimanto Masaičio gyvenime, tai meilė lietuvių tautai, gimtajai kalbai, tėvams ir tautiniam švietimui. „Tavo gyvenimas mokytojau Algimantai Masaiti, skamba kaip daina, nors tu tylus ir kuklus kaip sode bijūnas, tačiau Tavo darbai lietuvybei kaip girios ąžuolas stovi Vilnijos apylinkėse.“Kai tuo tarpu Lietuvos „elito“atstovai kaskart atviriau, nusimesdami kaukes, visai nebesidrovėdami ima atstovauti ir ginti svetimos valstybės interesus net istorinėje sostinėje. Tautiškame vaidinime „Pavasario balsai“Maironis: „Man labai buvo skaudu, kai docentas, kanauninkas Juozas Tumas Vaižgantas mano „Pavasario balsus“pavadino proza, o ne eilėraščiais, o tiek talento, jaunystės vilčių ir meilės įdėjau, kurdamas šį poezijos rinkinį“.
