Tautos mokykla
03 06. Padeda atgauti jėgas
Alfonsas Kairys
Teatras - tai atgaiva sielai, atgaiva minčiai, atgaiva žodžiui. Dar 2005 m. tuometinis Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programų poskyris tai suprato ir pradėjo įgyvendinti projektą „Žiūri spektaklį – mokaisi kalbėti ir mąstyti lietuviškai“. Lietuviškas žodis ypač aktualus Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų rajonams, Visagino miestui, kadangi daugelis jų mokyklų mokinių - mišrių šeimų vaikai. Jiems lietuviškas spektaklis - tai ne tik taisyklinga kalba, bet ir jos leksinio fondo gausinimas.
Turėdami tai galvoje, sutarėme su Kultūros ministerija, kad išimties tvarka Rytų Lietuvos moksleiviai spektaklius galės lankyti nemokamai: juk žinome, kaip gyvena čia daugelis kaimų vaikų, kurių tėvų pajamos beveik nulinės. Apie kokį bilietą į teatrą gali galvoti, kai skrandis kartais tuščias?
Projekte maloniai sutiko dalyvauti Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Lėlė“.
Tik per 2005-2009 metus - Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programų poskyrio gyvavimo laiką - gražų taisyklingą lietuvišką žodį girdėjo ir sėmėsi oratorinio meno subtilybių, mokėsi taip visiems trūkstamo kilniadvasiškumo, gėrio suvokimo daugiau nei tūkstantis mokinių.
Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ kartu su Nacionaliniu dramos teatru, Valstybiniu jaunimo teatru, „Lėlės“ teatru tęsia panaikinto departamento tradicijas.
Nepakartojamos valandos, gyvenant drauge su „Vargšais aristokratais”, „Barbora ir Žygimantu”, V. Šilerio „Ledi Makbet”, V.Šekspyro „Užsispyrėlės sutramdymu”, J. Erlicko „Bilietais iš dangaus” Valstybiniame jaunimo teatre, „Juodąja našle”, „Saulėtomis dienomis”, „Nusiaubta šalimi” Nacionaliniame dramos teatre. Ilgam įsiminė Jaunimo teatro aktoriai Gediminas ir Simonas Storpirščiai, Aldona Bendoriūtė, Viktorija Kuodytė, Giedrius Arbačiauskas, Vilma Raubaitė, Vytautas Kontrimas, Antanas Šurna, Andrius Bialobžeskis, Nacionalinio dramos teatro - Vaiva Mainelytė, Rimantas Bagdzevičius, Marius Jampolskis, Eimantas Kvoščiauskas ir jų vaidyba, nepriekaištinga kalba.
Kilometrai, grįžtant atgal į Didžiasalį, Ignaliną, Vidiškes (Ignalinos r.), Adutiškį, Švenčionis, Švenčionėlius (Švenčionių r.), Dieveniškes, Eišiškes, Jašiūnus, Poškonis (Šalčininkų r.), Aukštadvarį, Lentvarį, Paluknį (Trakų r.), Trakus, Avižienius, Bezdonis, Kalvelius, Marijampolį, Pagirius (Vilniaus r.), greitesni nei važiuojant į Vilnių, nes įspūdžiai veja įspūdžius, o ir neišsakytų pasilieka.
Ir tas paprastas, bet nuoširdus „ačiū“, „dėkui“, išgirstas iš vaikų ir mokytojų lūpų, įspūdžiai išsivežti į savo mokyklas ir papasakoti draugams... Ir tada suvoki, kad suteikei žmonėms džiaugsmą, nesgi, anot Amerikos rašytojo Džosijos Džilberto Holendo, „pasidalytas džiaugsmas auga“.
Antai Rukainių vidurinės mokyklos (Vilniaus r.) mokytoja Irena Sutkevičienė rašo: „Mes, mokytojai, vis dar esame ištikimi kultūros vartotojai, nuolat jos trokštame ir labai pasiilgstame renginių, kurie šiandien dažnai mums ne pagal kišenę. Todėl esame labai dėkingi Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“, Valstybiniam jaunimo teatrui už suteiktą galimybę pamatyti spektaklį „Ledi Makbet“. Esame sužavėti! Režisieriaus sumanymas pavergia, užvaldo tokia menine jėga, kuri yra verta paties Šekspyro genijaus. Aktorių vaidybą vertiname už profesionalumą ir priimame ją kaip pagarbą žiūrovui, todėl didžiulę pagarbą norime išreikšti ir jiems.
Tokie reginiai padeda ir mums atgauti prarastas kūrybines jėgas, turėti gerą pavyzdį ir norą ugdyti jaunąjį teatro mylėtoją ir kultūringą, išprususį žiūrovą“.
Živilė Stasiūnaitė, Rudaminos „Ryto“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja rašo: „Žmogiškumas ir žiaurumas, garbė ir valdžios troškimas, ištikimybė ir išdavystė, drąsa ir baimė – tai nauja Algirdo Latėno tragedijos „Makbetas“ interpretacija. Ryškūs, sudėtingi charakteriai, kova ne tik su išoriniu pasauliu, bet ir su savimi priartina tragišką dramos baigtį. Simbolinės raudona ir juoda spalvos, muzika, atskleidžianti veikėjų būsenas ir jausmus, sustiprina augančią įtampą, stipriai paveikia žiūrovų emocijas.
Dėkojame Gerb. A. Kairiui, Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“, Valstybinio jaunimo teatro aktoriams už galimybę nusikelti į XVII amžių ir įsitikinti, ar įmanoma išlikti žmogumi klastingoje ir žiaurioje aplinkoje“.
„Džiaugiamės ir dėkojame, kad esame jūsų šeimoje“, - taip eišiškiečiai atsidėkoja Valstybiniam jaunimo teatrui. Abiejų teatrų – Lietuvos nacionalinio dramos ir Valstybinio jaunimo - vadovams, o ypač vyriausiosioms administratorėms Janinai Žvikaitei ir Valdei Griniukienei, kurios nuostabiai gražiu ir nuoširdžiu, meilės Rytų Lietuvai kupinu žodžiu pasitinka atvykstančiuosius ir juos išlydi,“ - padėka Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vardu.
Atgal
