Tautos mokykla
02 17. Vasario 16-sios dienos valstybinė šventė
Ričardas Simonaitis
Vasario 16-sios dienos išvakarėse gavau malonią žinią iš Vilniaus miesto vaikų darželio-lopšelio „Pasaka” kolektyvas kartu su vaikų tėveliais ir seneliais noriai dalyvaus projekte gaminant inkilus.
Dar smagesnę žinią gavau iš UAB „Arimexs” firmos. Jos vadovas Arnas Jurskis patikino mus, kad projektą-konkursą „INKILAS 2012” rems finansiškai. Tai reiškia, kad vaikai - moksleiviai ir skautai - galės padaryti ne vieną šimtą inkilų. Vadinasi, vaikai, bendraudami su tėveliais ir seneliais ir stebėdami kaip gaminami inkilai, turės unikalią progą nuo mažumės išsiugdyti savyje jausmą, kaip reikia bendrauti su gamta. Yra tikimybė, kad inkilai nebus gaminami kalėjimuose.
Vasario 16-sios valstybinės šventės proga Lietuvos skautų sąjungos „Valdovų rūmai” tunto skautai ėjo į bažnyčią padėkoti Dievui už sėkmingą š.m. darbų pradžią. Skautų šūkis tarnauti Dievui, Tėvynei, padėti Artimui, atrodo, pildosi.
Šia proga malonu prisiminti skautiškus darbus, atliktus praėjusiais metais. Žinia, kad tais metais iki pamatų sudegė Labanoro bažnyčia. „Valdovų rūmai” tunto skautai su „Atžalyno” tunto skautais ir kartu su vietos gyventojais padėjo išvalyti bažnyčios teritoriją nuo degėsių. Sutvarkius aplinką, kilo mintis bažnyčiai padovanoti skautišką kryžių. Iniciatyvą parėmė patys darbščiausi mūsų kolektyvo nariai - sesė Rima Jankūnienė ir skautas Benediktas Martinkėnas. Jam vadovaujant buvo padarytas šešių metrų aukščio kryžius. Jis pastatytas vienoje iš kryžkelių tarp Labanoro ir Molėtų plento. Jame įrašyti žodžiai „Dieve, ačiū tau už išaugintą mišką Labanoro šventovei”. LSS „Valdovų rūmai” tunto skautai, parapijiečiai ir rėmėjai. 2011-09-08.
Vasario 16-sios valstybinės šventės proga Katedrą užplūdo žmonių gausa. Ypatingas dėmesys buvo skirtas pasirodžius mūsų vyriausybės nariams. Jie buvo apdovanoti gausiais plojimais.
Po mišių visi žmonės susirinko prie Signatarų namų. Čia, kaip ir visada, maloniai buvo sutiktas profesorius Vytautas Landsbergis, kuris pastebėjo, kad mato labai daug jaunimo. Žinia, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje ir kai kuriose televizijos laidose daug kalbama apie viso jaunimo pasitraukimą gyventi užsienyje. Tiesa yra tik viena - žmonės tapo laisvi. Jie nori matyti pasaulį. 50-šimt metų mes gyvenome sovietiniame kalėjime. Net į Lenkiją negalėjome išvažiuoti.
Maloniai nudžiugino Gedimino prospekto pradžioje sukrauti laužai. Jų buvo net šešiolika. Sutemus prie jų rinkosi jaunimas. Mes, skautai, ir Tėvynės sąjungos folkloro ansamblio „Kadagys” dalyviai, vadovaujami Irenos Račiūnienės, ekspromtu ėjome prie kiekvieno degančio laužo dovanodami aplinkai po vieną dainą. Malonu buvo matyti ir girdėti jaunimą dainuojant kartu su seneliais. Manau, kad šis susitikimas jaunimui bus įsimintinas daugeliui metų.
Atgal
