Tautos mokykla
12.18. Kur eita ir kur nueita…
Nevyniojant į vatą: tauta grįžo prie pagonybės, nes netikra krikščionybė (atmiešta pagoniškais, ne Kristų, bet įvairius stabus garbinančiais ritualais) nedavė vaisių. Ar surogatas prilygsta originalui?
Ar ezoterika, persunkta astrologių pseudo pranašystėmis, raganų pašnabždėjimais bei visokių gordejevų kliedesiais gali atstoti ir pakeisti Kristaus mokslą? Ne! O visuomenė pritvinkusi įvairaus plauko žiniuonių, būrėjų, šamanų bei magų, čiulpiančių žmonių sveikatą bei kišenes. Bet tik ne Dievo pažinimo...
,,Jie kaip dėmės jūsų meilės pokyliuose, kai vaišinasi su jumis ir nesidrovėdami tunka...
Jie lyg šėlstančios jūros bangos, kurios spjaudo savo begėdystę, lyg žvaigždės klajoklės, kurioms per amžius skirta juodžiausia tamsybė“ (Judo 1, 12–13).
***
Apie kokius čia mes debesis porinam? Ir galų gale, kas tie ,,jie“? Ką jie, tie debesys mums atnešė? Jau nebe debesys, o bedvasiai žmonės… Ogi štai ką.
Pasinaudoję Matuko mirtimi – kas begali būti šlykščiau ir niekingiau – jie vykdo pačią baisiausią visų laikų bei amžių ,,reformą“… Tai ne reforma, bet nusikaltimas žmonijai, o jei norit – prieš du tūkstančius metų vykdytos paranojiškos Erodo veiklos pratęsimas…
Šalyje tvyro baimės atmosfera, plius plika akimi matomas skurdas – tiek dvasinis, tiek ekonominis. Tautos išgamos, pavlikų morozovų klonų daugintojai, vaikų atiminėtojai – tai jų veiklos rezultatas… Štai tie ,,jie“. Apie juos čia…
Pabandyk atimti vaiką iš liūto ar iš bet kokio kito žvėries! Katė ir ta gina savo mažiukus…
,,Vargas jiems! Jie pasuko Kaino keliu, godžiai pasidavė Balaamo paklydimui dėl pelno, pražudė save Korės maištu.
Jie – lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tarytum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti“ (Judo 1, 11–12).
...Savaime suprantama, jog bevandeniai, bedvasiai debesys negali pagirdyti ištroškusios žemės.
Žemėlieka žeme, tai fizinis objektas, bet žmogus – dvasinė būtybė! Ir sukurtas pagal Dievo paveikslą – kaip su juo?! Juk čia žmonės, o ne kokia prekė. Aukščiausia kūrinijos forma!
Tai ar žmogaus viduje žiojėjančią tuštumą ir toliau pildysim ezoteriniais ,,mokslais“, dvasiniais nuodais? Nors gal ir galima atrasti tam tikras tiesas perskaičius tūkstantį įvairių knygų, bet ar ne geriau iš karto eiti prie Tiesos šaltinio ir rasti Dievą skaitant Raštą?!
***
Tauta turi atgimti! Abejonių nekyla! Šiuo metu vyksta diskusijos tema: kiek kartų gali atgimti tauta. Suprantama, kad tai retorinis klausimas. O jei ne retorinis?
Tada tokia seka:pirmą kartą žmogus gimsta iš motinos įsčių. Antrasis gimimas vyksta žmogui gimstant iš Dvasios: ,,Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės“.
Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?“
Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę“ (Jono 3, 3–5).
,,Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia. Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo “ (Jono 3, 6–7).
Tad kaip gimti pačiam? Reikia šauktis Jėzaus, kad Jis įeitų į tavo širdį ir taptų tavo gyvenimo Viešpats. Štai kaip.
Štai atgimimo kelias, kurį nurodo pats Kūrėjas – žmogaus ir visos kūrinijos Viešpats Jėzus. Kito kelio nėra, nes visi kiti yra klystkeliai ir labirinto vingiai. O paskui ateis ir visos šalies ekonominė gerovė, nes gimimas iš naujo keičia žmonių širdis, o tai savo ruožtu sąlygoja Dangaus palankumą, iš kurio ir kyla visos šalies bei tautos gerbūvis.
Kiekvienas turi asmeniškai susitikti Kristų, kad atgimtų iš naujo. Tik toks gimimas veda įindivido bei visos tautos atgimimą!
Tauta turi atgimti visuose lygiuose: pradedant šalies vadovais ir baigiant elektoratu, kad nebūtume kaip tos moterėlės, neatskiriančios kairės nuo dešinės bei nuolat ieškančios tiesos irvis jos nerandančios…
Laikas pradėti skirti prisidengusiusavių kailiais įvairaus plauko provokatorius nuo tų, kurie iš tiesų trokšta tiesos ir siekia teisingumo;kurie nori pakeisti aplinką, pritvinkusią melo, apgavystės ir neteisybės…
O tuo pat metu patys bėkim nuo godumo, geidulių ir siekim teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš tyros širdies šaukiasi Viešpaties.
Gal kas paklaus, kas tie vilkai avių kailiais? Tai tie, kurie įsiskverbia į namus ir pavergia silpnas moterėles, pilnas nuodėmių, geidulių vedžiojamas, nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pasiekti tiesos pažinimo. Jie nuolat priešinasi tiesai.
Tai žmonės sugedusio proto, netikusio tikėjimo. Bet jie toli nenužengs, nes jų kvailumas bus visiems regimas. (žr. 2 Timotiejui 3, 6–9).
Tai melagiai, vagys, kyšininkai, išradingi piktadariai. Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų, neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi ir t. t. (žr. Romiečiams 1, 30–31).
Negi toliau vardinsim..?
Reikalinga visos tautos atgaila už masinę bedievystę: pagoniškus ritualus, okultizmo propagavimą visuomenėje bei tautos vadovų abejingumą Tiesai. O Tiesa – tai Dievo Žodis! „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas...“ (Jono 14, 6).
Ne kažkoks efemeriškas bendrasis ar viešasis gėris (nepašventinto humanizmo atšaka), bet tik Kristaus mokslas, Dievo Žodžio tiesa, gali pakeisti sugedusią žmogaus širdį…
Na, o jei žmogus, kai kurių manymu, jau toks iš prigimties geras, nors Raštas irtvirtina priešingai, tada Kristus veltui kentėjo ant Kryžiaus...
Be to, laikas suprasti, kad tautos negimsta po keliolika ir daugiau kartų! Jos tik bunda arba prabunda iš letargo miego. O prabudusi tauta arba keliasi, arba toliau snaudžia, kol vėl užmiega…
***
Vadinkime daiktus tikrais vardais: sielos praregėjimas neatneša pokyčių, arba jie laikini. Siela negali būti gyvenimo variklis, nes ji yra per daug blaškomas objektas. Tik atgimusio iš Kristaus Dvasios žmogaus dvasia yra tinkamiausias kanalas Dievo malonei, Jo išminčiai bei supratimui gauti ir tai priimti.
Kaip jau ne kartą minėjau, sielą sudaro jausmai, valia ir protas. O ką gali atnešti miegantis, dvasios neįkvėptas ir gimdantispabaisas à la Goja, protas, nors ir vis sugalvojantis fantastinius projektus..? Protas laikinas, nes materialus, o dvasia – amžina, nes ne materija eina prieš viską, o dvasia.
Žmogaus dvasia niekur nedingsta, bet lieka amžiams, ir tik mūsų pasirinkimas šioje žemėje nulems, kur ji (mūsų tikrasis ,,aš“) praleis amžinybę: danguje ar pragare!
Dar daugiau. Jei tautos ar atskiro individo gyvenimo kelyje nelydi Kristaus mokslu atnaujintas protas, daugelyje sferų rezultatas bus bergždžias. Tik Kristaus mokslas yra tas patikrintas ir efektyviausias bet kurio judėjimo, sambūrio ar sąjungos saugiklis!
Seni saugikliai nebetinka! Jie buvo panaudoti ne kartą ir ilgainiui darėsi tik tamsiau… Tą aiškiai įrodo istorija – mokslas ne tik apie praeitį, bet ir apie ateitį. Kaip galima, ir kiek reikia turėti arogancijos, kad atmesti iškiliausių žmonijos protų pasisakymus apie Dievą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų?
Neapsigaukim – be Dvasios įkvėpimo nebus jokių pasikeitimų nei žmoguje, nei tautoje. Įvairūs kosmetiniai intarpai tiek šalies politiniame gyvenime, tiek sveikatos, kultūros, mokslo bei švietimo sferose jau kelia nebe juoką, bet pasidygėjimą.
Dar daugiau – tai, kas vyksta šalyje, panašu į neturinčio precedento žmonijos istorijoje Babelės bokšto statymą, kuriame vyrauja įvairaus lygio sugedusio proto bei sudegintų sąžinių, bet ne jautrių ar mylinčių širdžių inspiruoti projektai bei reformos.
Visuomenę pagirdyti ir taip ją atgaivinti gali vien tik Naujojo Testamento mokslas! Kristaus mokslas, bet ne pagonių avatarai bei jų sapalionės.
Vis naujųjudėjimų, įvairių visuomenės tarybų kūrimas etc., tai naujų Babelių statymas, kurios pasmerktos iš anksto griūti, t. y. bergždžios, nes statomos be Dievo ir Jo žmonių.
Žodis ,,bergždžias“ ir reiškia – tuščias, nenaudingas. O nenaudingas ilgainiui tampa žalingu. Jei tavo pastangos neatnešė teigiamų rezultatų tiems, kuriems jos buvo skirtos, tai ilgainiui jie pradės tau kenkti… Štai taip.
10 Dievo įsakymų šviesoje
Ko mokoma tauta, kas nurodinėja iš aukščiau šeimoms, kurios yra svarbiausia prigimtinė visuomenės ląstelė, ant kurios yra kuriamos visos kitos bendruomenės ir tautos? Ko mokomi mūsų vaikai?
Parašyta: ,,Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga. „Gerbk savo tėvą ir motiną“, – tai pirmasis įsakymas su pažadu: „Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje“.
Gerbk savo motiną ir tėvą, bet ne abejotinos moralės globėjus...
Ir jūs, tėvai, auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje (žr. Efeziečiams 6, 1–4). Tai Pauliaus patarimai tuometinei Efezo miesto tikinčiųjų bendruomenei.
Tėvai yra Dievo paskirta institucija auginti ir užauginti vaikus. Taip, kaip policija skirta prižiūrėti visuomenės rimtį bei tvarkąarugniagesių tarnybos gesinti gaisrus. Juk sudegus kokiam namui, nepuolam naikinti šios institucijos...
O atėmusiš policininkų automatą „Kalašnikov“ ir vagies iš karto nesugavus, nepanaikinom policijos departamento…
Leisti atiminėti vaikus ir atiduoti auginti bedvasiams, nežinia kur ir ko išmokintiems bei nežinia kokių žmonių užaugintiems globėjams… Ar mes proto visai netekom? Jie mus laiko avių banda, iš kurios galima bet kada paimti avį skerdimui?
Pabandytų taip paeksperimentuoti Sakartvele (Gruzija) ar kokioje musulmoniškoje šalyje…
Erodas prieš 2000 metų naikino berniukus, o dabar bedieviai atiminės mūsų vaikus? Ne!!!
Kodėl taip elgėsi Erodas? Nes didžiausias žmonijos ir Dievo priešas žinojo, jog gims pasaulio Gelbėtojas…
Kaip paranku tam priešui naikinti žmoniją svetimomis rankomis, kad negimtų dar koks žmonijos šviesulys. Tai ką jis darė daugiau kaip prieš 3000 metų, kai gimė vienos tautos išlaisvintojas, turėjęs išvesti vos ne dviejų milijonų Dievo pasirinktą tautą iš faraono vergijos, daro ir dabar.
Tada priešas faraono nurodymu buvo įsakęs išžudyti visus egiptiečių vergų izraelitų vaikus. O juk iš šitos tautos turėjo gimti jau nebe vienos tautos vedlys, bet visos žmonijos Gelbėtojas! Dievo ypatingos malonės ir apsaugos dėka, anos tautos vedlys (Mozė) buvo išgelbėtas, ir padedamas Dievo, išvedė Izraelio tautą iš vergystės.
Ši pranašiška paralelė maždaug po1200 metų pasikartojo ir bandant sunaikinti kūdikį Jėzų!
Tą patį mėginimą sunaikinti kuo daugiau didžiavyrių ir didmoterių, tų, kurie gimę galėtų tapti mokytojais, vadovais bei tautos vedliais –moraliniaisautoritetais, kurių stygius itin jaučiamas, pastebime ir dabar, tik ne taip vizualiai, kaip kad buvo senovėje, siunčiant baudžiamuosius kareivių būrius ar kapojant viešai galvas,bet per abortus, pornografiją ar kitokįseksualinį ištvirkimą, narkotikus ir pan.
O dabar ir atiminėjant vaikus! Dar maža? Atėmė vaiką, nes motina neturi įgūdžių… Tai bent formuluotė leidimui atimti vaiką! Naujieji Lietuvos pedagogai –vaikų atiminėtojai… Negi gimstama su vaikščiojimo ar kitais įgūdžiais? Ir ar ne empiriniu būdu daug kas ateina į mūsų gyvenimą?! O čia matai:,,neturi įgūdžių“, todėl atimsim vaiką! Kieno tai darbas.?!
Intrigos, intrigos, intrigos… Tikrų pedagogų, protestavusių paskutiniame mitinge, praskambėjo toks šūkis: ,,Iškelkim mokytojo vardą aukščiau politinių intrigų“.
Bet visgi geriausias būtų toks: ,,Iškelkim Viešpaties Kristaus vardą mūsų tautoje aukščiau visų!“
,,Ir kas tada?“ – paklaus tūlas… Apie tai vėliau.
***
Mūsų tauta verta pačių gražiausių žodžių už savo ištvermę trėmimų laikotarpiu, už darbštumą bei meilę savo Tėvynei.
Bet vienos viską jungiančios grandies, kuri apjungtų visą vaizdą, aiškiai trūksta… Kokios? Tokios, kokią savo laiku iškėlė mūsų tautos patriarchas Jonas Basanavičius. Ta grandis – meilė Dievui!
Paminklą jam pastatėme, svarbūs žmonės jį aplankė… Tad gal prisiminkime ir jo tikėjimo išpažinimą: „Neužmirškime, broliai, jog po Dievo ir mūsų tėvų daugiausiai turime mylėti savo tėviškę Lietuvą…“
Taigi trūksta tik meilės Dievui.. Bet pagarba tėvams, prie kurių priskirtini ir mokytojai, nes jie prisideda prie mūsų vaikų auklėjimo, taipogi gyvybiškai būtina kaip ir oras, kuriuo kvėpuojame.
…Naujojo Testamento mokslo trūkumas, veikiau jo nebuvimas vidurinėse bei aukštosiose mokyklose ir suformavo tokią visuomenę, kokią turime. Bet išeitis visgi yra!
Na, o dabar į viską pažiūrėkime šiek tiek iš kito rakurso…
***
,,Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai“.
Štai kokiais žodžiais mūsų gimtąją kalbą apibūdino klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas Imanuelis Kantas.
,,Galėtume didžiuotis savo gražiąja kalba, džiaugtis ją mokėdami,saugoti, branginti, globoti irmylėti“, –rašo mokytoja metodininkė.
O jei mes ir Kūrėją taip mylėtume?! Juk Jo yra viskas, ką mes turime gražaus, nuostabaus… Iš meilės Jam ateitų ir atleidimas bei pagarba vienas kitam, Jo kūrinijai, bet, visų pirma, žmogui.
Kaip vaikas, augdamas be meilės, subręsta nelaimingas, bejėgis, beglobis žmogus, taip ir tauta, nepažįstanti savo Kūrėjo.
Noriu pacituoti kažkurio iš mokytojų pasakytus žodžius, ginančius lietuvių kalbą: ,,Nežinau pasaulyje tokios nelaimingos ir tiek iškentėjusios kalbos, kuri būtų taip ujama, stumdoma, keikiama, kaip kad Imanuelio Kanto išgirtoji lietuvių kalba!“
O juk tą patį galima pasakyti ir apie mūsų tautą...
,,Kalba dar ir puiki tvirtovė, atlaikanti amžių vėjus bei audras. Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus…“ – teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Todėl ginkim ir apginkim ne tik kalbą, bet svarbiausia, apginkim mūsų visuomenės ląstelę, mūsų valstybės pamatą–šeimą, tėvus ir vaikus!Paverskim šią instituciją tokia pilimi, kurios neįveiktų joks priešas – nei užjūrio, nei savas...Ir prie kurios net artintis nenorėtų joks piktavalis…
Padarykime iš jos tokią saugią priebėgą, kurioje galėtų pailsėti ne tik šeimos nariai, bet ir ištroškęs prašalaitis…
Pabaigai. ,,Įvairių viktorinų ar laidų metu mūsų mokiniai sugeba atspėti Andrių Mamontovą iš odinukės detalės, Rūtą Meilutytę iš alkūnės, Veroniką Povilionienę – iš medžio ir balto galvos apdangalo...“ – džiaugiasi tėvai savo vaikais.
Bet kas iš tų vaikų gali pacituoti ištraukas iš Šventojo Rašto, kuris pagarbą tėvams, meilę Dievui ir Tėvynei akcentuoja labiausiai?! Kiek iš tų vaikų mokomi laikytis šių amžinų priesakų?
O juk to mokytis bei laikytis ir kviečia mūsų tautos patriarchas Jonas Basanavičius: „Neužmirškime, broliai, jog po Dievo ir mūsų tėvų daugiausiai turime mylėti savo tėviškę Lietuvą…“
Atgal
