Tautos mokykla
08 12. Nepamiršome...
Stasys Prakapas, Kanada
Graži ir žavinga tu, mano Lietuvos žeme,
Tu praneši dangų mano žiedų skaistumu.
Iš tavo gelmių vaivorykštės metmenį semia,
Iš tavo krūtinės aš gyvybę semiu...
Praėjo 68 metai, kai mane karo audros blaškė po Rusiją, Latviją, Vokietija, Angliją ir pagaliau Kanadą. Buvo gera būti lietuviu ir visur palikti gerą lietuvio vardą. Nepalikau ir nepabėgau iš mano brangiosios tėvynės, ji visuomet buvo mano širdyje. Kiek lietuvių paliko kaulus Sibiro laukuose. Mes, užsienyje gyvenantys, darėme žygius Lietuvos laisvinimui, rašėme į Kanados spaudą, dažnai rengdavom demonstracijas ir pagaliau sulaukėm Laisvės.
Bet, deja, ne visiems ji reikalinga. Lietuva irsta – lietuviai išbėga kitiems tarnauti, dirbti tokius darbus, kurių vietiniai nenori. Atrodo, kad Lietuvoje bolševikmečio laikai dar ilgai saistys Lietuvą.
Atminkime, kad ten gera, kur mūsų nėra.
Atgal
