Kaip skelbia muziejus, 2017 metų vasarą parodos kuratorė Auksė Petrulienė apie šią praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio inovaciją kalbėjosi su kardiochirurgu, biomedicinos mokslų daktaru Jurgiu Brėdikiu (g. 1929 m.), intensyviai operacijose taikiusiu pirmuosius ir vienintelius lietuviškus širdies implantus. 

Šį pokalbį vėliau redagavo kompozitorius Arturas Bumšteinas, išskyręs du garso takelius: "Apie kraujagyslę" ir "Apie atmintį". Todėl dabar ir iki pat 2018 metų kovo 1-osios parodos lankytojai, anot jos rengėjų, "galės klausytis Brėdikio prisiminimų ir įžvalgų apie didžiosios kraujagyslių chirurgijos pradžią Lietuvoje, apie pirmuosius eksperimentus praktiškai taikant kaunietiškas dirbtines kraujagysles, apie mūsų širdyse saugomą atmintį".

Šis interviu - lyg šventinė dovana "Didžiosios pramonės" parodos dalyviams bei lankytojams. O sausio pabaigoje šią parodą intriguojančiais eksponatais ir liudijimais dar papildys buvę "Drobės" darbuotojai.

Yra skelbta apie parodą "Didžioji pramonė" bei jos organizatorių rengiamus seniai iš Kauno pramonės žemėlapio išnykusių įmonių darbuotojų susitikimus. Kaip naujienų agentūrai pasakojo muziejininkė, parodų kuratorė A. Petrulienė, Kauno paveikslų galerija šiemet sumanė projektą, padedantį gaivinti "prarastą Kauno pramoninę atmintį, kuri dar nesena, tačiau lyg tyčia slopinama ir nykstanti".

"Pavasarį galerijoje atidarėme parodą "Didžioji pramonė". Kadangi mes galim lengvai kalbėti apie tai, kas susiję su meno procesais, o šiuo atveju reikia ir socialinių dalykų, ir ekonomikos, tai nutarėme kviesti įvairių bendruomenių atstovus, nunykusių ar dirbtinai sunaikintų įmonių buvusius darbuotojus. Po tokių susitikimų randame kuo papildyti parodą. O matydami, kad ji domina vis daugiau žmonių, parodos eksponavimo laiką Kauno paveikslų galerijoje pratęsime ir po Naujųjų metų", - sakė A. Petrulienė.