Tautos mokykla
07 28. Lietuvos laisvės armijai karių ir rėmėjų sąjungai - dešimt metų (Pabaiga)
Irena Montvydaitė- Giedraitienė
Šį rinktinė viena iš didžiausių Žemaičių apygardoje. Dalyviai iš įvairių Žemaitijos kampelių rinkosi Varniuose, Telšių r., buvusioje NKVD būstinės teritorijoje. Toje teritorijoje stovėjo daržinė. Čia buvo vežami nukauti partizanai. Teigiama, kad paskui jie būdavo užkasami uždurpėjusioje kūdroje. Čia stovi nerūdijančio metalo kryžius ir kiti paminklai. Uždegėme žvakučių, padėjome gėlių, žuvusius krikščioniškai pagerbėme malda. Mašinų kolona pasuko į Kelmės r. Užvenčio kapinės. Aplankėme partizanės, pogrindžio spaudos redaktorės Monikos Alūzaitės – Kuličiauskienės kapą. Stebuklingai išlikusi gyva, atlaikiusi saugumiečių kankinimus, sulaukusi Nepriklausomybės, Žemaitijoje rinko archyvinę medžiagą, ją paskelbė knygoje „Erškėčių keliu“. Toliau vykome prie legendinės Martyno pušies Plikšilio miške, prie kurios Žemaitijos partizanai priimdavo priesaiką. Miško tylą perskrodė Mažeikių Šaulių kuopos garbės šaulio Alfonso Degučio iš savo gamybos „patrankos“ iššautos salvės už žuvusius partizanus. Gėrėdamiesi gražia Žemaitijos gamta, keliavome Kuršėnų link. Netoli Kuršėnų, Pavėkių kaime, neveikiančiose žolėmis apaugusiose kaimo kapinaitėse stovi paminklėlis, atminti dešimčiai žuvusių partizanų. Uždegę žvakutes, už žuvusiuosius krikščioniškai pasimeldę, baigėme šią išvyką.
2015 m. vasario 12 – sios rytą, paminėti Kazio Veverskio žūties 70 – tį, prie Kauno rajono savivaldybės naujai pastatyto paminklo Lietuvos laisvės armijai įkūrėjo ir vado brigados generolo žūties vietos, ties Raudondvariu, prie buvusio senojo tilto, rinkosi LLA nariai ir svečiai. Pagerbti savo kraštiečio atvyko LPKTS Jurbarko filialo nariai ir Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 1 – sios kuopos atstovai, LPKTS Šilalės filialo nariai, Palangos šaulių 6 – sios kuopos atstovai, Plungės LKKSS skyriaus sąjungos nariai. Minėjimo dalyviai padėję gėles, uždegę žvakutes, nuvyko į Kauno šv. Arkangelo (Įgulos) bažnyčią. Šv. Mišias už Kazį Veverskį aukojo kunigas Vilius Sikorskas. Toliau minėjimas tęsėsi Kauno įgulos karininkų ramovėje. Minėjimo dalyvius pasveikino ir renginį vedė Kauno karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus specialistas, atsargos majoras Gediminas Reutas. Renginyje dalyvavo LR Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, viceministras Antanas Valys ir kiti garbingi svečiai.
Dešimt metų, laikas prabėgo nepastebimai. Gyvenimas negailestingas, daugeliui organizacijos nariams leidęs pasidžiaugti, prisiminti, jaunystės dienų organizaciją, teko palikti šį pasaulį. Per paskutiniuosius porą metų penki devyniasdešimtmečiai išėjo į Amžinybę. Su daugeliu narių galima pabendrauti tik aplankius ar telefoniniu pokalbiu. Nauji nariai į organizaciją įstoja solidaus amžiaus, o jaunimo nesulaukiame. Nėra nei kam organizacijos vairą perduoti.
Įvykdyta nemažai projektų. Be rėmėjų pagalbos projektų vykdyti neįmanoma, ypač brangių projektų, kaip paminklų statymą, knygų leidimą. Esame dėkingi už paramas: Dr. J .P. Kazicko šeimos fondui, buvusio LLA štabo pareigūno Leono Vilučio šeimai, LGGRTC aukų rėmimo ir atminimų įamžinimo fondui, a.a. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo signatarui Bronislovui Lubiui, politikui Rolandui Paksui, Almai Vitkienei iš Telšių, Leandrui Saltonui LLA nariui, ūkininkui Vytautui Kondrotui iš Telšių rajono ir kitiems, kas prisidėjo prie mūsų tautos istorijos įamžinimo. Kiekvieno renginio yra sukurti mėgėjiški filmai. Sudarytas nuotraukų albumas ir nuotraukų stendai Iš stendų į mus žvelgia dvi dešimtys jaunų Lietuvos laisvės armijos vadų. Kituose stenduose atkurtos Lietuvos laisvės armijos veiklos ir darbų akimirkos. Parašyta ir išpublikuota straipsnių apie Lietuvos laisvės armiją. Ši organizacija iš istorijos labirintų išjudinta.
Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas ir vadas Kazys Veverskis artimai bendradarbiavo su Varnių vals. „Vanagų“ būrių organizatoriumi Vladu Montvydu. Jie ir amžiumi buvo beveik vienmečiai. V. Montvydo šeimoje jau buvo būrelis palikuonių, o K. Veverskis dar nesukūręs šeimos. Tada nepagalvota, kad praėjus šešiems dešimtmečiams, Vlado Montvydo atžalos puoselės jo įkurtą organizaciją. Apie judviejų bendradarbiavimą liudija rašytas laiškas Varnių būrio vadui 1944 10 11. Laiške K. Veverskis V. Montvydą kviečia iš Raudonosios armijos užimtos Žemaitijos vykti kartu, nes čia esą nesaugu. Laiškas išliko archyvuose.( K Kasparas laiško turinį įkėlė į knygą „Lietuvos laisvės armija“ pusl.256).
Atgal
