Tautos mokykla
07 25. Lietuvos laisvės armijai karių ir rėmėjų sąjungai - dešimt metų (2 dalis)
Irena Montvydaitė-Giedraitienė
2008 m. Ariogaloje, buvusių politinių kalinių tremtinių sąskrydyje, buvo pristatyta pirmoji knygos dalis „Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje“. Rugsėjo 5 d. organizacijos nariai sukviesti į sąskrydį prie Platelių ežero, aptarinėjo dar dažais kvepiančią knygą.
Metinės ataskaitinės konferencijos vyko turiningai, kasmet buvo panašūs scenarijai: Tautinė giesmė, tylos minute prisiminami ir pagerbiami žuvusieji ir išėjusieji į Amžinybę. Priimami nauji organizacijos nariai, įteikiami organizacijos bilietai ir ženkliukai. Naujų narių kandidatūros jau būna apsvarstytos tarybos pasėdžiuose. 2008 metų konferencijos metu, prie Lietuvos karininko, LLA Žemaičių legiono antrojo štabo vado Jono Semeškos portreto degė žvakutė. Vado sūnus Alvydas Semaška, papasakojo apie savo tėvo žygdarbius. Konferencijos dalyvius pasveikindavo ir Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos moksleiviai, atlikdami muzikinius kūrinius. Malonu žilagalviams pasidžiaugti jaunąja karta, nes jų karta savo jaunystėje kovojo ir aukojo gyvybes dėl Tėvynės laisvės. Į vieną metinę konferenciją buvo pakviestas Alsėdžių vidurinės mokyklos jaunųjų šaulių ansamblis, kuris atliko dainas apie sunkią ir tragišką partizano dalią.
2009 m. rugpjūčio 22 d. Plateliuose buvo surengtas minėjimas „Vanagų“ stovyklos 65-sios metinės. Minėjimo scenarijus – Šv. Mišios Platelių bažnyčioje, mitingas, pasisakymai prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai Platelių miestelyje, pabendravimas prie ežero. Ypatingą dėmesį suteikė į minėjimą atžygiavę į Platelių ežero stovyklavę jaunieji „Vanagai“. Jų atstovas papasakojo, ką veikė, ko išmoko. Tai Alsėdžių vidurinės mokyklos jaunųjų šaulių poilsio stovyklos atstovai. Prie ežero jaunieji „Vanagai“ uždegė aukurą. Didelį įspūdį paliko, kai automobiliu „Palutarka“ įsiveržė „enkavedistai“. Jie griebė tremčiai gegužinėje besilinksminančius jaunuolius. Vienai solidaus amžiaus dalyvei riedėjo ašaros. „Nesvarbu, kad teatralizuota, man primina jaunystėje išgyventus įvykius“.
Eisena Platelių miestelio gatvėmis minint LLA 70-metį
2010 m. gegužės 17 d. LR Seimo parodų galerijoje, talkininkaujant Seimo Pasipriešinimo okupaciniams rėžimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų ir reikalų komisijos pirmininkui Arimantui Dumčiui, paminėjome pirmojo Lietuvos armijos Žemaičių legiono sunaikinimo 65 – ąsias metines. Pirmąjį LLA Žemaičių legiono štabą įkūrė 1944 m. gruodžio 28 d. iš vokiečių žvalgybos mokyklos nusileidus Lietuvos laisvės armijos kpt. Adolfo Kubiliaus grupė: A. Kubilius, Algirdas Šertvytis, Šarūnas Jazdauskas, Jonas Dūda, Liudvikas Raudonis. Jie nusileido tarp Platelių ir Alsėdžių, Lietuvoje jau šeimininkaujant Raudonajai armijai. Jų tikslas – sujungti karius kovai prieš raudonąjį okupantą. Įvesti ryšių sistemą. Žemaičių legiono štabe dirbo ir iki šių dienų įvykius prisimina LLKS narys, einantis atkurtos Žemaičių apygardos vado pareigas Steponas Grybauskas. 1945 m. balandžio 22 d. Adolfas Kubilius buvo areštuotas. Antrojo LLA Žemaičių legiono štabo vadu buvo išrinktas Lietuvos kariuomenės karininkas Jonas Semaška. Pirmojo LLA Žemaičių legiono sunaikinimo data buvo paminėta ir Telšiuose prie paminklo, skirto Žemaitijos partizanams.
2011 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba ir Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga, kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, kad būtų tiltui per Nevėžio upę, ties Raudondvariu, suteiktas generolo Kazio Veverskio vardas. Savivaldybė, atsižvelgdama į prašymus, kreipėsi į LR Lietuvos vyriausybę. Buvo priimtas nutarimas dėl Kazio Veverskio vardo suteikimo tiltui per Nevėžio upę. 2011 m. 15 d. minint Partizanų pagerbimo kariuomenės ir visuomenės dieną, tiltui iškilmingai suteiktas Kazio Veverskio vardas.
2011 m. skaitytojai išvydo ir II dalį „Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje“. Knyga skirta Lietuvos laisvės armijos 70 – mečio jubiliejui. Knygoje pateikiami tikri neiškraipyti faktai, kaip vyko karas po karo – tikras partizaninis karas. Knygoje savo prisiminimus užrašė buvęs LLA karys Leandra Saltonas, laisvės kovų dalyviai Vytautas Voroneckas ir Romualdas Voroneckas. Genovaitė Vasiliauskaitė - Šniukštiėnė šešių brolių Žemaitijos partizanų sesuo, apie savo šeimos likimą, Irena Montvydaitė Giedraitienė apie Žemaičių apygardos vadą Vladą Montvydą.Užrašytų prisiminimų patalpinta ir Žemaitijos metraštininko Alfonso Beresnevičiaus. Abi organizacijos išleistos knygos sukeltos į internetinę erdvę, prieinama kiekvienam skaitytojui.
2011 metais Lietuvos laisvės armijai – septyniasdešimt metų. Rugsėjo 15 – 17 dienomis Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungai bendradarbiaujant su LR Krašto apsaugos ministerija, buvo surengtas Lietuvos laisvės armijos 70–mečio jubiliejaus paminėjimas. Plungės viešoje bibliotekoje buvo pristatyta organizacijos pirmininkės sudaryta knyga „Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje II d“. Platelių dvaro svirne-muziejuje veikė genocido aukų muziejaus sudaryta ekspozicija, dokumentinė paroda „Karas po karo“. Iš nuotraukų į mus žvelgė jauni laisvės kovotojai, buvę LLA kariai, partizanai, atidavę gyvybes, kad mes šiandien galėtume džiaugtis laisve. Tada jie buvo jauni, taip ir išliko nuotraukose jauni. Rugsėjo 17 d. rytą laidoje LRT „Ryto garsai“ organizacijos pirmininkė Irena Montvydaitė – Giedraitienė apibūdino Lietuvos laisvės armijos veiklą ir kvietė dalyvauti jubiliejiniame minėjime. Už laisvės gynėjus Šv. Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas, koncelebravo trys kunigai. Mišių giesmes grojo Karinių jūrų pajėgų orkestras (vadovas Pranciškus Memėnas), giedojo Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios choras (vadovas maestro Gediminas Purlys). Visų dalyvių nuotaika buvo pakili. Lydimi pučiamųjų orkestro nuvyko prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai. Sugiedojo tautišką giesmę, tylos minute pagerbė žuvusiuosius, nuaidėjo salvės: už Tėvynę Lietuvą, už žuvusiuosius, už Lietuvos laisvės armiją. LR Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės patarėjas Edvardas Strončikas įteikė padėkos raštus už paaukotus jaunystės metus, dėl tėvynės laisvės LLA veteranams: Alfredui Dauginiui, Jurgiui Urniežiui, Juozui Bičkūnui, Vytautui Voroneckui. Minėjimo dalyviai, nuvykę prie ežero, klausėsi Platelių meno mokyklos ir Plungės kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Suvartukas“ koncerto.
2012 m. metinėje konferencijoje, sudarant naujus veiklos projektus buvo pasiūlyta pakeliauti Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų takais. Projektas priimtas vienbalsiai. Norint prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius už Tėvynę, yra lankomos jų žuvimo vietos, jiems skirti paminklai. Žygio dalyvius Dievo krėslo miškas (Telšių r.) pasitiko tyla. Kiekvienas keliautojas mintimis nusikėlė į tolimus pokario metus. Radome atstatytus du bunkerius, pastatyti paminklai, padaryti nuotraukų stendai. Tolimesniu maršrutu nuvykome į keturių brolių Žemaitijos partizanų Vasiliauskų žuvimo vietą. Buvusioje žalumynais apsuptoje Vasiliauskų tėviškėje su atsivežtais sumuštiniais ir kava susiruošėme bendrėms pietums. Daug diskutavome, bendravome. Žygio dalyvė LPKTS Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė vartė archyvinės bylos lapus ir domėjosi, kur yra Telšių r. Laukstėnų kaimas. Jau rudenio sutemoms gaubiant, pasiekėme Šatrijos rinktinės pakraštyje Laukstėnų kaimą. Vietinių gyventojų dėka surasta vieta, kur žuvo su bendražygiais Šatrijos rinktinės vadas Ignas Čėsna – Žentas. Džiaugėsi Teresė. Ūksienė, kad pagaliau atrado savo jaunystės dienų bendražygio žūties vietą, Tačiau tas žemės lopinėlis, įmirkęs kovotojų krauju, nepažymėtas jokiu atminimo ženklu.
2013 m. metinė konferencija vyko Rietavo Oginskių kraštotyros muziejuje, jau mūsų įregistruotoje būstinėje. Patvirtinus konferencijos darbotvarkę, sąjungos pirmininkė Irena Giedraitienė pateikė atliktų darbų ataskaitą. Ji pažymėjo, jog šį pavasarį atkurtai organizacijai sukanka aštuoneri metai. Organizacija negausi tik 53 nariai Per aštuonerius veiklos metus 19 narių išėjo į Amžinybę. 11 narių nedalyvavusių veikloje, pašalinti iš sąrašų. Daugeliui dėl gyvenimo metų naštos sunku atvykti, pabūti kartu, pabendrauti.
Šioje metinėje konferencijoje svarstytas klausimas dėl naujos tarybos išrinkimo. Konferencijoje dalyvavo balsavimo teisę turintys 28 nariai. Į tarybą pasiūlyti: Ūksienė Teresė, Antanas Rašinskas, Irena Giedraitienė, Alfonsas Degutis, Genovaitė Šniukštienė, Algirdas Montvydas, Teofilius Jonuškevičius. Balsuota: už - 27 balsai, susilaikė – 0, prieš – 1 balsas. Nutarta naująją tarybą patvirtinti. Pirmininkė paliko Irena Giedraitienė. Pavaduotojais išrinkti: Antanas Rašinskas iš Šilalės ir Alfonsas Degutis iš Mažeikių rajono. Naujai išrinktai tarybai priimtas atsakingas projektas – paminėti 1944 m. Lietuvos laisvės armijos kario, „Vanagų“ būrio organizatoriaus Varnių valsčiuje, vėliau tapusiu Žemaičių apygardos partizanų vadu Vlado Maontvydo – Žemaičio 60 – ąsias žūties metines ir jo garbei atidengti paminklą. Varniai, Didingas Žemaitijos miestas, Žemaičių Vyskupystės centras, kurio grindiniu vaikščiojo iškiliausi žemaičiai, Tas pats grindinys šildė už Lietuvos laisvę žuvusių kovotojų išniekintus kūnus. Šis miestas artimas ir Vlado Montvydo gyvenimui.
2013 m. rugpjūčio 24 - osios rytą į Varnių Šv. Aleksandro bažnyčią išdidžiai žygiavo įvairių organizacijų atstovai ir kiti renginio dalyviai. Šv. Mišias aukojo ir paminklą pašventino Panevėžio Vyskupas Jonas Kauneckas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Varnių parapijos klebonas Jonas Petrauskis. Šis minėjimas sutapo su Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejumi. Prie buvusio Varnių stribyno, kurio žemė sugėrė karžygių kraują, paminklą atidengti buvo pakvieti atkurtos LLKS kariai: atkurtos Žemaičių apygardos vadas Steponas Grybauskas ir LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys. Iš paminklo į susirinkusius pažvelgė Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas - Žemaitis, paminklo papėdė pražydo gėlėmis ir žvakučių liepsnelėmis. Užrašas ant paminklo bylojo: „ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAI!“
2013 m. gruodžio 10 d., bendradarbiaujant su LK Kauno karininkų ramove, su Ryšių su visuomene skyriaus specialistu atsargos majoru Gediminu Reutu, paminėjome Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir vado Kazio Veverskio 100-ąsias gimimo metines. Buvo sukviesti įvairių organizacijų atstovai į Kauno Petrašiūnų kapines. Ant Kazio Veverskio kapo padėta gėlių, uždegta žvakelių. Garbės sargyboje stovėjo garbės kuopos kariūnai. Minėjimo dalyviai susirinko Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos ) bažnyčioje. Šv. Mišias už brigados generolą Kazį Veverskį ir jo tėvus išauginusius ir paaukojusius Tėvynės labui 10 vaikų, aukojo Kariuomenės Ordinariato Kauno įgulos kapelionato kapelionas kpt. Tomas Karklys. Toliau minėjimas tęsėsi Kauno įgulos karininkų ramovėje.
2014 m. rugpjūčio 16 d. į Platelius, Plungės rajonas vėl rinkosi Lietuvos laisvės armijos veteranai, Lietuvos Šauliai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai, visi, kam brangi Lietuvos istorija. Buvo minimos Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ organizacijos įkūrimo 70 – osios metinės. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Platelių bažnyčioje. Mišias aukojo Platelių klebonas Rimvydas Marozas. Prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai, vyko mitingas, sugiedotas tautos himnas, tylos minute pagerbti žuvusieji už Tėvynės laisvę. Minėjime dalyvavo 1944 m. „Vanagų apmokymo stovyklos dalyviai, karys savanoris Steponas Grybauskas ir Alfredas Dauginis. Jie pasidalijo tų metų prisiminimais. Tai jau penktasis minėjimas Plateliuose prie paminklo, pastatyto Lietuvos laisvės armijai.
2014 m. rugsėjo 13 – ąją Lietuvos laisvės armijos sąjungos nariai susiruošė į žygį partizanų takais, į Šatrijos rinktinės rytinę dalį.
Atgal
