Tautos mokykla
06 17. Tarp „Misijos Sibiras 2015“ tikslų – leidimas Tomske statyti paminklą Lietuvos tremtiniams
Liepą jaunimo komanda iš Lietuvos jau dešimtą kartą leisis lietuvių tremties keliais. Šiemet „Misijos Sibiras“ dalyviai lankys lietuvių tremties vietas ir kapines Tomsko srityje. Kai kurios palaidojimo vietos sunkiai pasiekiamos, tad dalį atstumo teks įveikti motorinėmis valtimis. Be to, šįkart, be kapų tvarkymo, misijos dalyviai turi ir dar vieną svarbų uždavinį – sutvarkyti reikalus, kad Tomske būtų leista pastatyti paminklą Lietuvos tremtiniams.
Idėja rengti misijas į Sibirą, į kur buvo masiškai tremiami lietuviai, kilo 2005 m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai, priėmus rezoliuciją dėl jaunimo patriotiškumo.
Lietuvos istorikų paskaičiavimais, jei ne trėmimai ir stalininis teroras, mūsų šalyje šiuo metu gyventų apie 5 mln. žmonių. 1940–1958 m. Lietuva neteko 1 mln. 100 tūkst. gyventojų.
Deportacija į Sibirą nurodymu iš Maskvos prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., trečią valandą nakties. Didžiausia tremties banga Lietuvą nusiaubė 1948 m. gegužės 22 d. – į gyvulinius vagonus iš anksto niekam nežinoma kryptimi, dažniausiai kaip stovi arba su labai nedidele manta, buvo sugrūsta apie 40 tūkst. lietuvių.
Kažin ar šiandien kas nors galėtų tiksliai atsakyti, kiek lietuvių sugrįžo į tėvynę ir kiek jų dar yra likę Sibiro platybėse. Manoma, jog iki 1970 m. sugrįžti pavyko apie 80 tūkst. lietuvių.
1989 m. liepos 28 d. Kėdainių kariniame aerodrome vyko skausminga ceremonija – iš Sibiro į Lietuvą lėktuvais buvo pargabenta šimto ten palaidotų lietuvių palaikai, kuriuos pasitiko daugiatūkstantinė minia. Naktį iš Kėdainių įvairiomis kryptimis po visą šalį buvo gabenami tremtinių karstai, visam laikui sugrįžę namo.
Tačiau tūkstančiai lietuvių kapų amžiams yra likę ir Sibire. Todėl „Misijos Sibiras“ kasmetinės paieškos, kur ir kiek lietuvių kapų būtų galima sutvarkyti, kur galima būtų pastatyti paminklus tėvynainiams atminti, prilygsta istorinėms misijoms, kurių reikšmę pajus ne viena ateities karta.
Atgal
