Tautos mokykla
03 25. Kovo 11-sios šventę paminėjo Vilniaus ir Jonavos skautai
Ričardas Simonaitis, Benediktas, Rima ir Nijolė
LSS tunto “Valdovų rūmai” skautai, ansamblio “Garšva” nariai
Kovo vienuoliktosios dienos šventės paminėjimą šį kartą šventė dviejų, t.y. LSS Vilniaus “Valdovų rūmai ” tunto draugovės “Žalgirio aidai” skautai ir Jonavos R.Samulevičiaus progimnazijos LDK Algirdo draugovės skautai, kurie kovo dešimtą dieną rinkosi progimnazijos salėje. Progimnazijos moksleiviai skautai, šio susitikimo šeimininkai, pakvietė mus, vilniečius, į seniai suplanuotą susitikimą. Jų dėka į susitikimą su skautais buvo pakviesti ir apie šimtas moksleivių. O skautų buvo net aštuoniolika. Visi jie bendraminčiai ir bendraamžiai, t.y. visas Jonavos miesto skautų elitas, vadovaujamas LDK Algirdo pėstininkų bataliono seržanto Sigito Stacevičiaus. Pasipuošę gražiomis skautiškomis uniformomis - geltonais kaklaraiščiais, žaliais marškiniais, juodomis kelnėmis ir juodais batais skautai išsiskyrė iš visų savo bendraamžių drausmingumu ir rimtumu. Mums, vyresniojo amžiaus skautams, atvykusiems į Jonavą, kėlė malonius jausmus. Maloniai didžiavomės, kad į mūsų gretas įsilieja vis daugiau ir daugiau gražaus jaunimo. Tarp skautų jautėmės tikroje šventėje ir giliai širdyje pavydėjom jaunystei. Manome, kad ir dauguma moksleivių jautė šventinę nuotaiką, didžiavosi skautais ir giliai širdyje truputėlį pavydėjo mergaitėms ir berniukams, kad dar ne su jais, kad dar ne skautų gretose.
Mes, vyresniojo amžiaus skautai, skautauti pradėjome prieš kelis dešimtmečius, tad šis susitikimas, išties buvo labai malonus ir net labai reikalingas. Pasveikinę jaunimą Kovo vienuoliktosios proga, sugiedoję su visais moksleiviais Lietuvos himną, skautų vadas Sigitas Stacevičius pristatė mus vaikams kaip skautiško ansamblio „Garšva“ atstovus. O mes tai patvirtinome savo skautišku himnu „Mes Valdovų rūmų skautai“.
Sesė Rima sveikindama jaunimą su Kovo 11 – sios švente papasakojo jos reikšmę Lietuvai. Vaikai sužinojo kokiomis sunkiomis sąlygomis buvo iškovota ši pergalė. Sužinojo kaip KGB struktūros sekė, gaudė ir sodino žmones į kalėjimus. Iškovota pergalė pareikalavo net keturiolika aukų. Šiomis dienomis mūsų bičiuliai iš Ukrainos irgi kovoja dėl savo Laisvės, deja, jų Laisvės kaina žymiai didesnė. Jie jau prarado daugiau nei šimtą savo kovotojų. Jie, kaip ir mes visi, norime gyventi laisvi, nenorime vergauti svetimai valstybei.
Sesės Nijolės paprašiau papasakoti vaikams kaip ji išgelbėjo Lietuvos aukso fondą, t.y. apie penkis kilogramus Lietuvos žmonių suaukoto aukso skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Visi vaikai buvo nustebinti kai sesė Nijolė papasakojo kaip ji visus šiuos kilogramus aukso prisisiuvo po apatiniais moteriškais rūbais ir išėjo iš KGB saugomo banko panosės. Jeigu KGB šnipai būtų pastebėję, suprantama, kad šiandien skautė sesė Nijolė su jumis, gal būt, nebūtų ir susitikusi.
Vaikams papasakojome ką reiškia žodis skautas. Beveik šimtas vaikų pakėlė rankas atsakymui, tačiau viena mergaitė šuktelėjo, kad tai - ŽVALGAS. Taigi, iš tikrųjų, skautas reiškia žvalgą, kuris įsipareigoja ištikimai tarnauti Dievui, Tėvynei ir Artimui. Sesės Nijolės pasakojimas apie išsaugotą auksą Lietuvos valstybei, būtent ir buvo tikro skauto - žvalgo darbas. Skautai sveikindamiesi tarp savęs turi nuolatinį pasisveikinimo žodį - BUDĖK! Jeigu esi žvalgas budėk visur ir visada kur tu bebūtum, kokiose sąlygose tu begyventum. Šis žodis skautuose yra pagrindinis šūkis – BUDĖK!
Jaunimui daug gražių dalykų papasakojo ir skautas brolis Benediktas. Apie Labanore, (Molėtų raj.) sudegusią bažnyčią savo laiku buvo daug rašyta ir kalbėta. O štai Benediktas papasakojo kaip „Valdovų rūmai“ tunto ir „Atžalyno“ tunto skautai prisidėjo prie bažnyčios naujo atgimimo. Šia proga trys skautai sugebėjo sukurti unikalų šešių metrų aukščio kryžių Dievo ir bažnyčios garbei. Kartu su Labanoro kunigu J.Kazlausku ir Labanoro bendruomene kryžius buvo pastatytas pakelėje Molėtai-Labanoras. Broliai Ričardas ir Benediktas visą vasarą darbavosi kirviais ir pjūklais, o sesė Rima iš savo žemaitiškos giminės surinko aukų tiek, kad kryžius būtų sukurtas per vieną vasarą. Malonu pastebėti, kad auka ženkliai prisidėjo ir etnografinio ansamblio „Kadagys“ meno vadovė Irena Račiūnienė. Ji paaukojo net šimtą litų.
Tarp skautų pasisakymų skambėjo ir atliekamos dainos. Ansamblis „Garšva“, o tai tie patys keturi skautai, - Rima, Nijolė, Ričardas ir Benediktas atliko net šešias lietuvių liaudies bei P.Širvio dainas. Vaikams buvo išsakyta, papasakota nuolatinė skautiška idėja. Žygiuose, stovyklose ar šiaip esant gamtoje niekada negalima palikti kokių nors šiukšlių. Gamta visada turi būti švari, nes tai mūsų namai, o namuose visada turi būti švaru. Malonu buvo išgirsti vaikų reakciją, kad jie ne tik nepalieka šiukšlių gamtoje, bet dažnai ir surenka kitų išmestas šiukšles. Sutarėm, kad mūsų ir jų tuntai šią vasarą surinks vieną milijoną alaus skardinių iš kurių sukursime unikalų skautišką kūrinį. Tai būtų įrodymas kaip kai kurie piliečiai neatsargiai elgiasi gamtoje.
Po visų dainų ir pokalbių vaikams buvo pasiūlyta skautiška loterija, kurioje visi bilietai buvo pilni. Taigi vaikai žaidė ir galėjo laimėti net didžiausią laimikį – dviratį. Tačiau du vaikai laimėjo skautišką dešimties dienų nemokamą stovyklą. Džiaugsmo buvo visiems daug. Tiek šeimininkai, tiek svečiai buvo laimingi susitikimu. Mokyklos direktoriaus pavaduotojai Aldonai Gailienei buvo įteikta prisiminimo dovana Vytauto Didžiojo portretas. Atsisveikindami su skautais ir moksleiviais likome sužavėti jų nuoširdžiu priėmimu. Tepadeda mums Dievas!
Atgal
