Tautos mokykla
03 24. Ar gali nacionalinis himnas įgrįsti ir prarasti aktualumą? (2)
Vytautas Navaitis
Po tokiu pavadinimu publikacijos apie tai kodėl jo kratosi valdžios institucijos „Lietuvos Aide“ 2013-11-08, sulaukiau Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento Piliečių ir atviros Vyriausybės skyriaus vyriausios specialistės Ramunės Saveljevienės laiško. Jame rašoma, kad „Lietuvos himno patalpinimas pagrindinėse valdžios institucijų oficialiuose tinklapiuose buvo derinamas su Lietuvos Respublikos Seimo ir Prezidento kanceliarijomis bei asociacija LATGA. Ateityje, tinkamai suderinus teisinius šios problemos aspektus, taip pat bus sprendžiama, kuris Lietuvos himno variantas galėtų būti tinkamiausias (tik muzika, choras, atlikėjas be muzikos ar choro atlikimas su muzika, o galbūt oficialiuose priėmimuose skambantis Krašto apsaugos ministerijai pavaldus Lietuvos Kariuomenės orkestro atliekamashimnas) ir pan“. „buvo derinamas“ ir dar „ateityje, tinkamai suderinus“, o rezultatas lygus nuliui.Visiškai lauktas, kasdieniškas, biurokratinis atsakymas klausimo sprendimui vilkinti pasidalinti atsakomybę su kitom žinybomis ir t. t. Kam klausimą spręsti paprastai jeigu galima sudėtingai? Bet siūlyčiau nesudėtingą šios „problemos“ sprendimo būdą – paskelbkite konkursą dėl Himno atlikimo. Tikrai atsiras atlikėjų ir kolektyvų norinčių, kad būtent jų atliekamas kūrinys skambėtų kaip etalonas ir be atlygio suteiks savo intelektines teises Valstybei. Tačiau, kaip nesąžiningi verslininkai sako, iš to nebus „otkato“ (dalies nuo išmokėtos sumos). Gal todėl ir vilkinama?Kitas tos pačios „problemos“ sprendimo būdas – kreiptis į Seimo kanceliariją, kadangi nuo 2014 m. sausio 15 d. iš Seimo interneto svetainės jau galima parsisiųsti Lietuvos Respublikos himną, bet ir šiuo atveju nebus „otkato“.
Ne kartą kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį Giedrių Krasauską prašydamas patarti į ką reikia kreiptis, kad Prezidento interneto svetainėje būtų pristatomas Lietuvos Respublikos himno muzikinis įrašas. Atsakymą atsiuntė prezidento spaudos tarnyba, rašydama, kad išnagrinėję laišką nusprendėme, jog himnas bus patalpintas mūsų svetainėje. Jo vis nėra ir nėra, tai prabėgus daugiau kaip dviem mėnesiams parašiau naują paklausimą: „Kompetentingiems svetainių programuotojams toks darbas truktų iki penkių minučių. Noriu pasiteirauti kiek laiko reikia Jūsų programuotojams tokiems darbams atlikti?“, bet vėl jokio atsakymo. Tuomet sausio pabaigoje dar kartą išsiunčiau paklausimą įterpiant konkrečią datą „Noriu sužinoti ar iki vasario 16 d. iš Jūsų svetainės bus galimybė atsisiųsti oficialų Lietuvos Valstybės himno muzikinį įrašą?“. Tik tuomet už jį Prezidentės spaudos tarnybos gerbiamo anoniminioatsakyme rašoma: „Informuojame, kad himnas yra patalpintas...“, tačiau ten tuomet buvo tik himno tekstas. Taip vėl prasidėjo susirašinėjimas iš naujo. Galų gale sausio 28 d. paskambino į mobilų, nors mano numeris viešai neskelbiamas, ir pranešė, kad jau įkėlė orkestrinį variantą. Atsiprašo, kad chorinio įrašo dar nesuderino su autorinių teisių agentūra. Derėjomės, kad iki vasario 16 d. patalpintų ir nusiderėjo... Lyg tai čia būtų mano nuosavybė, bet sutarėme, jei iki vasario 16 d. nespės, tai pasistengs iki kovo 11 d., nors tvirto pažado nebuvo.
Po kelių dienų iš Vyriausybės kanceliarijos minėtoji R. Saveljevienė informavo, kad Lietuvos Respublikos tinklapyje [nors tokiu pavadinimu tinklapio dar niekas nėra sugalvojęs] skiltyje Valstybės ir Vyriausybės simboliai patalpintas Lietuvos Respublikoshimnas, atliekamas Lietuvos kariuomenės orkestro. Susipažinti su himno aprašymu ir išklausyti įrašo galite čia... Tikrai ir Prezidentūros ir Vyriausybės tinklapiuose jau galima rasti Lietuvos valstybės himno tekstą ir himno karaokė interaktyvią pramogą, kai mėgėjai dainininkai dainuoja pagal melodiją ir /arba muzikinį vaizdo įrašą, bet paties himno muzikinio įrašo vis nėra. Žinome, kad „Tautiška giesmė“ nuo 1940 m. rugpjūčio 31 d. iki 1988 m. spalio 6 d. buvo uždrausta. Viena ryškiausių 2013 metų politinių žvaigždžių su minuso ženklu socialdemokratas B. Bradauskas uždraudė Seime rodyti dokumentinį filmą apie Kovo 11-ąją ir Sausio 13-ąją. Gal ir Lietuvos himną kokie nors bradauskai uždraudė? Priminus apie tai sulauktakasdieniškų, biurokratinių atsakymų, atidėti sprendimą. Ir štai sprendimas surastas – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė pranešė: „Respublikos Prezidento interneto svetainė atitinka Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms sąrašo, patvirtinto 2009 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1721, reikalavimus“. Mano draugas tokią rašliavą gan taikliai įvertino kaip tobulai genialų valdininkiško chamizmo pavyzdį. Iš R. Saveljevienės taip pat sulaukiau panašų atsirašinėjimo pavyzdį – „pranešame, kad ši versija patalpinta tikslingai, suderinus ją su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Manome, kad Lietuvos valstybės himnas, atliekamas Lietuvos kariuomenės orkestro geriausiai tinka Valstybės himno pristatymui, nes būtent Lietuvos kariuomenės orkestro, vadovaujamo kapelmeisterio mjr. Egidijaus Ališausko, atliekama himno versija skamba svarbiausiųjų valstybės švenčių ir valstybinių priėmimų metu“. Toliau dar nuo savęs prideda, kad ši himno versija nėra interaktyvi pramoga – karaokė, nes tam, R. Saveljevienės supratimu, „būtinas vaizdo įrašas, kuriame bėgančia eilute ar besikeičiančiomis spalvomis būtų rodomi dainos žodžiai“ Dar ji pakomentavo himno įstatymą. Niekada jokiame laiške neužsiminiau apie himno vaizdo įrašo talpinimą Vyriausybės tinklapyje. Todėl jos laiško dalis apie himno vaizdo įrašą ir komentarą apie tai ką „reglamentuoja Lietuvos Respublikos himno įstatymas“ priimu kaip miglos pūtimą atsirašinėjant, kuris trunka beveik metus. Dėl tokių „specialistų“ mes oficialaus himno neturime ilgiau kaip ketvirtį amžiaus – nuo jo atgavimo 1988 m. spalio 6 d.Manau, kad įstatymus reikia vykdyti, o ne komentuoti. Jei valdininkams tai sudėtinga, tuomet patarčiau atsiversti Konstituciją nurodančią, kad „Valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Tai – ne tekstas, ne gaidos, ne karaokė (melodija), o šių komponentų visuma. Mūsų himne yra širdį ir protą uždegantys priesakai apie tai ką daryti, kad išliktume pasaulyje kaip tauta su savo kalba, kultūra ir žeme, kad Lietuvoje gyventi įžvelgtume prasmę ir atsakomybę. Pasaulyje mūsų himnu susidomėjimas didelis. Jis yra išverstas į 38 kalbas.Vien į rusų kalbą žinoma 10 skirtingų autorių „Tautiškos giesmės“ vertimų, į lenkų – 9. Visą kalbų sąrašą galite rasti www.rekordai.lt, paieškos žodžiais „vertimas“ arba „kūrinys“.
Matome, kad mūsų aukščiausiose valdžios institucijose yra nekompetentingų padėjėjų, nuo 2013 m. balandžio nesugebančių išsiaiškinti paprasčiausio klausimo – į ką reikia kreiptis, kad iš Respublikos Prezidento ir Vyriausybės interneto svetainių būtų galimybė atsisiųsti Lietuvos Valstybės himno oficialų muzikinį įrašą?Susidaro įspūdis, kad Prezidentūroje ir Vyriausybėje himnas praradęs aktualumą. Veikiausiai, todėl šių institucijų žingsnių dažnai nelydi nei šviesa, nei tiesa, o tinklapiuose vengiama jiems įgrisusio nacionalinio himno. Kas gali atsakyti ar ilgai už laisvę ir laisvos Lietuvos himno klausymąsi teks kovoti laisvoje Lietuvoje?
Atgal
