Tautos mokykla
03 12. B. Valionytė: Lietuvos teritorijoje yra LDK piliečių palikuonys, kalbantys vietine kalba
Kovo 11-osios Akto signatarė Birutė Valionytė, antradienį kalbėdama iškilmingame minėjime Seime, savo kalboje pareiškė, kad "Lietuvos teritorijoje nėra lenkų etninių žemių, yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) piliečių palikuonys, kalbantys vietine kalba".
"Nenoriu plėstis į lietuvių tautos lenkinimo platesnes peripetijas, noriu tik pasakyti, kad labai nemalonu, kai Lietuvos piliečiai Briuselyje šmeižia savo valstybę. LDK piliečiai, kalbantys vietine kalba, nėra tautinė mažuma. Jie yra tautinė bendrija, išlikusi nuo tų laikų, kai LDK valstybinė kalba buvo lenkų. Šio klausimo klaidingos juridinės formuluotės traktavimas politikų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nuolatinis eskalavimas kelia šalyje įtampą ir absoliučiai jokių problemų (pabrėžiu) neišsprendžia", - tvirtino B. Valionytė.
Jos nuomone, Lenkijos perdėtas rūpinimasis kitos šalies piliečiais yra ne kas kita, kaip Lietuvos valstybės aiškios politikos nebuvimas tuo klausimu. "Savalaikis nepatogių klausimų neišsprendimas atvedė į dabartinę situaciją. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos piliečiams, kalbantiems vietine kalba, Lietuva privalo skirti papildomą dėmesį ir daryti viską, kad jie jaustųsi visaverčiais Lietuvos valstybės piliečiais. Mano galva, šio klausimo sprendimas yra kuo artimesnis valdžios bendravimas su kitakalbiais", - teigė signatarė.
Tokie susitikimai, jos nuomone, turi būti Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo Pirmininkės, Ministro Pirmininko, Seimo narių nuolatinėje darbotvarkėje. "Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų rajonuose ir kitur jūs turite susitikti ne su savo partijų lietuviškai kalbančiais žmonėmis, jūs privalote susitikti su vietine kalba kalbančiais žmonėmis. Taip, kaip tai darėme mes - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kai buvo sudarytas susitikimų grafikas, kai buvo bandoma šį kraštą atplėšti nuo Lietuvos. Taip, tai sudėtingi susitikimai. Seimo nariams lankytis Šalčininkų tūkstantmečio vidurinėje mokykloje nebūtina. Ten puikiai dirba mokytojai savo darbą. Gerbiamieji, jūs privalote vykti į kaimus ir miestelius ir kalbėtis su žmonėmis. Tai jūsų, politikų, pareiga. Ir nesvarbu, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) padarys viską, kad tokie susitikimai neįvyktų. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba buvo nutiesusi bendravimo tiltus. Deja, šitie tiltai buvo sugriauti. Jeigu nenutiesime iš naujo šių tiltų, politikai, puikiai besinaudojantys demokratiniais instrumentais, šį kraštą ir toliau tolins nuo Lietuvos. Politinis judėjimo vektorius yra nukreiptas ta kryptimi", - teigė signatarė B. Valionytė.
Kalbėdama istorinėje Kovo 11-osios salėje signatarė pažymėjo, kad mūsų kalba yra pramotė visoms Europos kalboms. "Mes išlikome ir tebekalbame šia pačia archajiškiausia kalba Europoje", - sakė ji. Signatarė klausė, ar dabartinės Lietuvos valstybės aukščiausi pareigūnai ir politikai supranta lietuvių kalbos išsaugojimo svarbą, ar jaučia atsakomybę už tai? "Akivaizdu, kad ne visai. Kalba yra nuolat kintanti, bet kertiniai kalbos sandaros akmenys privalo būti išsaugoti. Juk ne vienam lietuviui, gyvenančiam savo etninėse žemėse, dabartinėje Lenkijos Respublikoje, nekyla net mintis reikalauti keisti lenkų kalbos alfabetą", - pažymėjo B. Valionytė.
Jos duomenimis, 2013 m. Lietuvoje begyveno 2 mln. 971 tūkst. 905 gyventojai. Lietuvoje sparčiausiai mažėja gyventojų skaičius visoje Europoje. "1990-2012 m. iš Lietuvos emigravo 769,5 tūkstančio gyventojų, arba visas Vilnius ir Panevėžys kartu sudėjus. Politikai džiaugiasi, kad 2007-2013 m. Lietuvos emigrantai į Lietuvą pervedė beveik 28 mlrd. Lt. Kodėl tapome labiausiai tirpstanti tauta Europoje? Kodėl Lietuvos piliečiai bėga iš Lietuvos? Ar Lietuvos valstybė turi konkretų veiksmų planą, kaip tai sustabdyti? Ar bent suvokiamos šio proceso pasekmės ateityje?" - savo kalboje svarstė signatarė B. Valionytė.
