Tautos mokykla
02 24. Dėkingi jam, kad esame lietuviai
VU bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejaus vedėjas Rimantas Šalna
Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejuje vasario 12 dieną įvyko bendras su LŽS Vilniaus skyriaus Pokalbių klubu vakaras „Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas.
Šiemet minėdami Kristijono Donelaičio gimimo 300 – ąsias metines, susimąstėme apie savo pamatines vertybes. Gimtoji kalba, žemė, ant kurios vaikštome, dangus, kuris teikia palaimą ir ramybę, tėvų namai, kapai, kur ilsisi brangiausi žmonės, rami padangė – tai ir yra mūsų tėvynė. Tik retai mes apie ją pamąstome. Abiejų respublikų laikais nemaža dalis lietuvių sulenkėjo, ypač šlėktos ir didikai, TSRS metais privaloma mums tapo rusų kalba, o nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu visur bandoma brukti anglų kalbą. O, kad toks didelis dėmesys būtų skiriamas mūsų gimtajai kalbai, ypač aukščiausiose valstybės įstaigose!
1823m. Vilniuje buvo išleistas Adomo Mickevičiaus „Poezijos“ antrasis tomas , kuriame pirmą kartą paskelbta jo poema „Gražina“. Poemoje vaizduodamas lietuvių kovas su kryžiuočiais, A. Mickevičius pavartojo lietuvių posakį „Kvailas kaip vokietis“ ir išnašoje nurodė šaltinius, iš kurių tą posakį paėmė. Be A. Kotzebue istorijos ir S. B. Lindės žodyno, A.Mickevičius nurodo ir L.Rėzos 1818m. Karaliaučiuje išleistus K. Donelaičio „Metus“, palankiai atsiliepia apie Rėzos darbus ir itin pagiria Donelaičio kūrinį - jo turinį ir išraišką. Kadangi Metai buvo išleisti dviem (lietuvių ir vokiečių) kalbomis, A.Mickevičius, gerai nemokėdamas lietuviškai, greičiausiai skaitė vokišką kūrinio vertimą. Lenkų literatūros tyrinėtojai beveik neabejoja, kad hegzametru parašyti K.Donelaičio „Metai“ įkvėpė A.Mickevičių parašyti vieną garsiausių savo poemų „Konradas Valenrodas“.
Rašytojas Alvydo Valenta skaito K. Donelaičio poemos „Metai“ ištrauką lietuviškos Brailio abėcėlės raštu
Šio literatūrinio renginio pranešėjai mums priminė , kad K. Donelaičio kūryba yra tapusi žmonėms akstinu didžiuotis, kad gimė lietuviais
Paprastai Literatūrinių trečiadienių renginiai vyksta pusantros - dvi valandas, o šis tikriausiai galėjo tęstis iki paryčių. Ir ne vien dėl to, kad buvo linksma ir gera, bet todėl, kad pasijutome lyg viena tikra lietuviška šeima. Kokie įdomus buvo dr. Algirdo Matulevičiaus ir dr. Brigitos Speičytės pranešimai! Kaip gražiai Algirdas pasakė: „Žydams švenčiausia vieta yra Jeruzalė, arabams - Meka, o mums, lietuviams - Donelaičio žemė. Ir ne tik Tolminkiemis, bet visa Mažoji Lietuva.“ Jo pranešimas - tai nuoširdus kreipimasis į visus, raginęs puoselėti ir saugoti lietuvininkų (mažalietuvių), europinės reikšmės baltų, paveldą. Dr. Brigita Speičytė vakaro dalyvius supažindino su Kristijono Donelačio kūrybiniu palikimu ir jo reikšme tolesnei lietuvių literatūros raidai. Ilgai netilo plojimai mūsų vakaro pranešėjams, K. Donelaičio eilių skaitovams, artistams. Savo kūrybos labai gražų eilėraštį, skirtą Donelaičiui, perskaitė Suvalkų krašto lietuvybės saugotojas Algis Uzdila. Visi buvo sujaudinti žurnalisto, rašytojo Alvydo Valentos perskaityta K. Donelaičio poemos „Metai“ ištrauka – žmogus ją skaitė lietuviškos Brailio abėcėlės raštu. Vakaro metu buvo sudaryta komisija (M. Prokopčik, A. Arlauskienė, B. Butkevičienė, A. Armalė), kuri turėjo paskelbti geriausią šio renginio skaitovą. Vieninga komisijos nuomone, juo buvo pripažintas Alvydas Valenta. Ilgai netilo plojimai, kai kurių vakaro dalyvių akyse mačiau ašaras.
Irena Matuliauskaitė į vakaronę atsinešė Lietuvių mokslo draugijos leidinį – K.Donelaičio raštus mokykloms. Leidinys išleistas 1918 metais. Iš šios knygos Švenčionių apskrities kaimų vaikus mokė Irenos mama, Vilniaus krašto mokytoja Paulina Beinor
Renginio viešnia Irena Matuliauskaitė atsinešė Lietuvių mokslo draugijos leidinį – K.Donelaičio raštus mokykloms (juos parinko ir paaiškino Mykolas Biržiška). Leidinys išleistas 1918 metais. Iš šios knygos Švenčionių apskrities kaimų vaikus mokė Irenos mama, Vilniaus krašto mokytoja Paulina Beinorytė - Matuliauskienė. Ji 1945 metais buvo ištremta į Komiją, Pečiorą. Iš tremties rašyti jos laiškai ant tošies buvo eksponuojami Nacionaliniame muziejuje ir Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos Edukologijos universitetas)
„Mama mums, vaikams, paliko ne tik šią neįkainojamą knygą, bet ir šviesų, pasiaukojantį motinos paveikslą“, - sakė ponia Irena.
Visą vakarą mus lydėjo folklorinio ansamblio TYKLĖ dainos ir muzika (ansamblio vadovė - Vitalija Brazaitienė). Šio mielo lietuviško kolektyvas atliekamos senovinės, lietuvininkų mėgtos dainos virpino visų širdis, klausytojai, ir patys pritarė dainininkams.
Su pirmuoju K. Donelaičio spausdintu kūriniu „Metai“, kuri išleido Liudvikas Rėza, vakaro dalyvius supažindino VU bibliotekos direktorė Marija Prokopčik. Veikė ir paroda „ Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimai į užsienio kalbas“.
Šiuo vakaro metu buvo paminėta dar viena lietuviams brangi data Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 470 – osios metinės. Vėl visi prisiminėm XVI a. lietuvių raštijos pradininkus: hebrajų ir graikų kalbos profesorių Abromą Kulvietį, teologijos profesorių Stanislova Rapalionį, Jurgį Zablockį, kurie prisidėjo prie Martyno Mažvydo katekizmo – pirmosios spausdintos lietuviškos knygos išleidimo.
K. Donelaičio gimimo300 – ųjų gimimo metinių paminėjimo vakarą vainikavo autorinis poeto Voicecho Petrovičiaus K. Donelaičio pasakėčios „Pasaka apie šūdvabalį“ vertimo į lenkų kalbą skaitymas
Atgal
