VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Tautos mokykla

02 21. Valstybės gimtadienis pamirštant jos kūrėjus...

Daiva Katiliūtė

Važiuojant per pagrindinius, senuosius Valkininkus, deja nėra jokios lentelės nuo pagrindinio Vilniaus-Gardinas plento, kad čia - kultūros paveldo saugomi objektai, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia ir miestelio aikštė su grindiniu ir kt.  Juk čia kunigas 1918 vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas tarnavo (klebonavo), apie tai neužsimenama, o manau turėtų būti.

Štai  paminėjome 96-ąsias mūsų Lietuvos Nepriklausomybės metines. Kur Jūs, parapijiečiai, kur mokytojai, kurių pareiga - tautiškumo ir jaunimo patriotinis auklėjimas? Juk gera proga ateiti ir paminėti tautos didžiavyrius.

Po didelio metų tarpsnio ir vergovės, okupacijų išsilaisvinimo  švenčiame valstybės gimtadienį.  Pasirašius 1918-vasario-16-ąją Nepriklausomybės aktą, laisvę dar reikėjo apginti.  Skubiai buvo kuriama Lietuvos kariuomenė, kviečiami savanoriai, jaunuoliai patys stojo į gretas ginti savo tėvynės. 1919 metais susikūrė Lietuvos Šaulių sąjunga,  anot kanauninko kunigo Juozo Tumo- Vaižganto: „vaikai ginti Tėvynės stojo.. „ iš gimnazijos suolo savanoriu tėvynės ginti išėjo Vincas Dovydaitis (1899-1920), - 1918 vasario-16-osios Nepriklausomybės akto signataro, ministro pirmininko, prof. dr. Prano Dovydaičio brolis.

Valkininkai. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo  bažnyčia

Valkininkų miestelyje šalia bažnyčios atidengta atminimo lenta byloja, kad čia 1920 metais spalio 16 dieną tragiškai žuvo Vincas Dovydaitis – Kauno „Saulės“ gimnazijos gimnazistas, ateitininkas - Kauno „Ateitininkų“ valdybos narys, Lietuvos Šaulių sąjungos būrio vadas, Lietuvos darbo federacijos narys, visuomenininkas, laikraščių „Ateitis“ ir „Darbininkas“ daugelio publikacijų redaktorius. Atminimo  lenta taip pat byloja, kad čia, centrinėje aikštėje, vyko nuožmios nepriklausomybės kovos.

Deja,  2014-ųjų metų Vasario-16-ąją čia stovėjo sudegus žvakelė užverstu gaubtu pilnu vandens, nei gėlės žiedo su trispalve juostele, nei žvakelės liepsnos tiems, kas padėjo galvą ant tėvynės laisvės ir Nepriklausomybės aukuro.  Lietuvos Respublikos Seimas, tiksliau J.E. Seimo narys jaunosios kartos atstovas, kurį patys Valkininkų gyventojai išrinko į Lietuvos Respublikos Seimą  Liutauras Kazlavickas, juk jis iš mūsų tarpo, kartu  su „Lietuvos Ateitininkų federacija“, “Lietuvos Šaulių sąjunga“ , Valkininkų kultūros namų direktore, vietos klebonu kun. V. Krakevičiumi, Kauno „Aušros“ gimnazijos bendruomene, Dovydaičių giminėmis, kurie padėjo daug pastangų įamžinant čia žuvusį tautos sūnų.  Labai liūdna, kad gyventojams ir vietos valdininkams  nerūpi  mūsų tautos atmintis, tai jų, o ne  valstybės priedermė!

Valkininkų kryžkelė

Pripažinkime, mielieji, kad Valkininkų miestelis nors ir iš Europos lėšų tikrai pasigrąžino, centriniame plente į Vilnių ir Gardiną nauji šviestuvai, tik ne miestelyje. O gyventojų savimonė, mąstymas gal yra užspaustas, ties savo kiemo vartais, kurių dauguma net nenudažyti. Taip gražiai atrestauruota iš europinių lėšų seniūnija, kuri ilgą laiko tarpsnį buvo be vadovo, kadangi gal politinės ar kitos aplinkybės neleido paskirti to, kuris sugebėtų tvarkytis. Šalia gūdų okupacijos laikotarpį mena kultūros namai. Namai, kurie tuoj atrodo ims ir nugrius, nes vietos valdžia neranda keleto litų nudažyti langus ar juos pakeisti, nekalbant, kad verkiant reikalinga renovacija. Miestelyje yra visos būtiniausios įstaigos. Deja, varganų nešildomų kultūros namų salėje rodomas  kinas, o salės prieangis panaudojamas interaktyviai -  parodoms, šokiams, čia šarvojami miestelėnai palydint juos paskutinėn kelionėn...  Dėkui Dievui, kad čia yra jauna šauni direktorė su šeima, mūsų  kultūros dvasią stengiasi pažadinti, bet ne jos galiose pakeisti dabartinę situaciją.

Susimąstysime visi dabar, ne tada,  „kada mes jau į dulkes būsime pavirtę, jei lietuviška kalba bus tvirta pastojus,  Jei per darbus, mūsų tautos dvasia atsikvošės - tąsyk mums ir kapuos bus smagiau, lengviau ilsėtis...“ (tautos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius, 1882 m.).

Atgal