Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, teikia atnaujintas rekomendacijas, kaip elgtis toliau siekiant sėkmingai riboti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą visuomenėje. Rekomendacijose patariama, kaip naudoti asmenines apsaugos priemones, rūpintis asmenine ir aplinkos higiena, kokiais būdais išlaikyti saugų socialinį atstumą, kaip elgtis turėjus artimą sąlytį su koronavirusu užsikrėtusiu žmogumi ir taisyklingai dėvėti asmens apsaugos priemones. Rekomendacijos, kaip naudoti asmenines apsaugos priemones, rūpintis asmenine higiena: Dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, ypač tose vietose, kur nėra galimybės išlaikyti saugaus (daugiau nei 2 metrų) atstumo nuo kitų asmenų ir vietose, kuriose sutinkami žmonės, su kuriais įprastai nebendraujama.

Užsikimšusi nosis, pavandenijusios akys, dažnas čiaudulys – šie ir kiti simptomai gali įspėti apie tai, kad kažkur netoliese yra alergenų. Nemažai daliai gyventojų pavasarį pasireiškia alerginės reakcijos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo įpročius ir aplinką, siekiant atpažinti alergenus, kad spėtume jų išvengti.

Jau kuris laikas viešoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, galima rasti pranešimų apie vaistus, esą skirtus gydyti koronaviruso sukeltą infekciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kuris nors konkretus vaistas yra tinkamas specifiškai gydyti COVID-19 ligą. Europos vaistų agentūra (EVA) kol kas taip pat nėra patvirtinusi nei vieno vaisto minėtai ligai gydyti. 

Pirmieji karantino mėnesiai daugeliui suteikė neplanuoto poilsio namuose. Bet vasarą, jei tik galėsime skirti laiko atostogoms, tikėtina, daugiau būsime gamtoje, keliausime.Tai turėsime daryti neprarasdamibudrumo dėl besitęsiančios nepalankios COVID-19 epidemiologinės situacijos. Švarios rankos Kuo dažniau plaunamos rankos, tuo geriau. Rankos būtinai plaunamos prieš valgant, prieš ir po maisto gaminimo, grįžus iš lauko, parduotuvės ar renginio, lietus gyvūną.

Seimas po pateikimo antradienį pritarė ligonių kasų konsolidavimo projektui. Juo siekiama optimizuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) veiklą, supaprastinti jo valdymo struktūrą. Taigi nuo 2021 metų pradžios privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) vykdytų vienas juridinis asmuo – Valstybinė ligonių kasa (VLK) su regioniniais padaliniais. Jie pakeistų dabartines teritorines ligonių kasas (TLK). Tai, kad sveikatos draudimo sistemai reikalingi pokyčiai, Valstybės kontrolė užsiminė prieš pusantrų metų. Tuomet kontrolieriai paskelbė, kad, siekiant supaprastinti PSDF valdymą, vertėtų sujungti visas TLK.

Nors bendra šalies situacija dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos gerėja, atsipalaiduoti dar negalima – rengiamasi kitai infekcijos bangai. Tuo tikslu jau dabar kaupiami asmens apsaugos priemonių (AAP) rezervai. Šiuo metu centralizuotai užtikrintas daugiau nei vieno mėnesio rezervas, tačiau nuo birželio 1-osios pačios gydymo įstaigos ir jų steigėjai turės apsirūpinti reikalingomis priemonėmis. Lietuvos kariuomenės atstovo, atsakingo už AAP logistiką, majoro Aurimo Guščiaus teigimu, šiuo metu gydymo įstaigose sukauptas pakankamas rezervas, jei situacija staigiai pablogėtų.

Pavalgius gausiai ar  netinkamo maisto, daugelis jaučia sunkumą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą, pilvo pūtimą ar kitus nemalonius pojūčius. Jeigu tai tik epizodiški reiškiniai ir trunka labai trumpai, juos išspręsti galima tiesiog pakeitus savo valgymo įpročius. Bet jeigu nemalonūs pojūčiai trunka ilgiau nei dvi savaites, tuomet jau reikia kreiptis į specialistus. Sklandžiai skrandžio veiklai didelę įtaką turi stresas, tad norint išvengti virškinimo sutrikimų, pirmiausia reikia susirūpinti streso mažinimu. Skrandžiui labai kenkia riebi, stipriai apskrudinta mėsa, saldumynai ir greitas maistas.

Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, šiandien posėdyje priėmė sprendimą dar švelninti karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu duris galės atverti mokyklos, taip pat dirbti galės viduje veikiančios kavinės, restoranai, barai. Be to, palengvintos sąlygos dėl nosį ir burną dengiančių kaukių – jas bus privaloma dėvėti tik tam tikrose vietose, kitais atvejais – rekomenduojama.  

Nors koronaviruso pandemija jau įsibėgėjusi, tačiau turbūt dar ne visi turime pakankamai žinių apie tai, kas yra virusai ir kaip jie plinta, todėl visuomenėje pasigirsta įvairių sąmokslo teorijų. 

Užsikimšusi nosis, pavandenijusios akys, dažnas čiaudulys – šie ir kiti simptomai gali įspėti apie tai, kad kažkur netoliese yra alergenų. Kas ketvirtam Latvijos gyventojui pavasarį pasireiškia alerginės reakcijos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo įpročius ir aplinką, siekiant atpažinti alergenus, kad spėtume jų išvengti. Alergologas ir „LG Electronics“ surinko labiausiai paplitusius alergenų tipus ir pateikia rekomendacijas, kaip sumažinti jų poveikį žmogaus organizmui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) į darbuotojų, kurie turi būti prevenciškai tiriami dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19), sąrašą įtraukė vaistininkus bei nustatė tvarką, kokia tvarka vaistininkai turėtų būti tiriami. Tokį sprendimą pasirašė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jo teigimu, profilaktiškai atliekamas vaistininkų testavimas padės užtikrinti darbuotojų ir jų aptarnaujamų klientų saugumą.

Nuo karantino Lietuvoje pradžios nuolat apie jį išsamiai informuojant, daugumai gyventojų aišku, kaip elgtis atsiradus COVID-19 simptomų ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju. Tačiau vis dar dažnai sulaukiama klausimo, ką daryti, jei netikėtai kyla kitų sveikatos problemų, ypač kai jos atrodo rimtos. Nors ir kitaip, ši pagalba prireikus yra teikiama.

Didžioji dalis planinių paslaugų gydymo įstaigose bus atnaujintos artimiausiu metu, kai tam tinkamai pasiruoš pačios ligoninės ir poliklinikos. Tai reiškia, kad pacientai jau artimiausiu metu, greičiausiai kitą savaitę, galės „gyvai“ konsultuotis su gydytojais, bus teikiamos planinės operacijos, procedūros ir kitos paslaugos. Žinoma, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, kas svarbu siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (ENNSC) pradėjo vykdyti specialų tyrimą apie COVID-19 pandemijos poveikį narkotines ir psichotropines medžiagas (narkotikus) vartojantiems asmenims ir jiems teikiamas paslaugas. Mažojo Europos internetinio narkotikų tyrimo pagalba siekiama surinkti informaciją apie tai, kaip Europoje, taip pat ir Lietuvoje, pandemijos metu galėjo pasikeisti narkotikų vartojimo įpročiai, rinka bei galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tyrimo klausimynas išverstas į 19 kalbų. Apklausa planuojama vykdyti 2-3 savaites.

Užsikimšusi nosis, pavandenijusios akys, dažnas čiaudulys – šie ir kiti simptomai gali įspėti apie tai, kad kažkur netoliese yra alergenų. Kas ketvirtam Latvijos gyventojui pavasarį pasireiškia alerginės reakcijos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo įpročius ir aplinką, siekiant atpažinti alergenus, kad spėtume jų išvengti. Alergologas ir „LG Electronics“ surinko labiausiai paplitusius alergenų tipus ir pateikia rekomendacijas, kaip sumažinti jų poveikį žmogaus organizmui.

Nors ne visuomet vaistažolių arbatos turi tik teigiamą poveikį organizmui, bet arbata yra kasdienis gėrimas, pasižymintis gydomosiomis savybėmis, tik reikia mokėti jas pasirinkti.  Atsargiai vartokite žoles, kurios gali turėti įtakos endokrininei sistemai, pvz., šalavijus, dilgėles, ženšenį, apynius ir kt.

Geriausia ligų prevencijos forma yra imuniteto stiprinimas iš vidaus. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria, kaip sustiprinti imunitetą namų sąlygomis praturtinant racioną vienu itin reikalingu mineralu – jodu, kurio trūksta kas trečiam lietuviui.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad kol kas nėra svarstoma panaikinti Vyriausybės įsakymą nešioti apsaugines kaukes viešose vietoje. Anot jo, Rytų Azijos valstybėse žmonės prevenciškai kaukes nešiojo dar iki koronaviruso, todėl ministras viliasi, kad tokia praktika atsiras ir Lietuvoje. „Dėl pačių apsauginių kaukių dėvėjimo kol kas tai yra ne mokslinis, bet empirinis pastebėjimas, kad šalys, kuriose yra tradiciškai įprasta dėvėti šias kaukes, žiūrint į jų statistiką, matyti, kad jiems daug geriau sekėsi negu tiems, kurie buvo įpratę savo veidą demonstruoti ir netgi prisipirkę tų kaukių jų tiesiog nenaudojo. Kam teko keliauti ir matyti, tai rytuose japonai ir kinai yra įpratę, turėdami net menkiausius simptomus, jie tas kaukes dedasi, saugoja kitus ir saugojasi“, – sakė ministras.

Pritarus pirmajam karantino švelninimo etapui, kuriuo leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų srautą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad rizikoje esantiems žmonėms ir toliau reikėtų vengti lankytis prekybos vietose. Tai reiškia, kad ir toliau senjorams galioja rekomendacija iš namų eiti tik būtinais atvejais, kai maistu ar vaistais negali pasirūpinti artimieji ar pagalbą senjorams teikiantys savanoriai.

Rankų priežiūrai ir higienai pastaruoju metu dažniau naudojame dezinfekcinį skystį nei rankų kremą. Visi suprantame, kad šiuo metu labai svarbu rūpintis rankų švara ir dezinfekcija, tačiau reikia nepamiršti, kad dezinfekantuose esantis etilo alkoholis labai sausina ir dirgina odą. Ji gali pradėti trūkinėti, niežėti, gali išsivystyti uždegimas. Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė pabrėžia, kad itin jautri į egzemą linkusi oda – dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas gali paskatinti šios ligos paūmėjimą. Vaistininkė pataria, kaip prižiūrėti dažnai dezinfekuojamą odą.