Sveikata
11 12. Norisi gražiais žodžiais kalbėti apie ligoninę
Ona Striškienė, Gegužinės k. Panevėžio r.
Apie ligas, ligonines kalbėti gal nemalonu, tur būt nemandagu. O ką daryti, jei nepriklausomai nuo mūsų norų ir pastangų kartais reikia „pasiremontuoti“. Pirmą kartą šį rudenį teko gulėti Panevėžio infekcinėje ligoninėje, nes erkės apkandžiojo.
Slaugytojos Valentina (dešinėje) ir Skina tuoj iškubės į palatas. Onos Striškienės nuotrauka
Tik gerus žodžius norisi pasakyti visam ligoninės personalui. Jau priėmimo skyriuje pajutau dirbusiųjų rūpestingumą, mandagumą. O kai pakilome į trečiąjį aukštą, tuojau buvau nuvesta į palatą. Greitai atėjo gydytoja, įdėmiai apžiūrėjo, paskyrė tyrimus, gydymą. Visos slaugytojos atidžios, mandagios, jei kas neaišku gali pasiklausti, jos mielai paaiškina. Mano palatos gydytoja buvo Marija Kraniauskienė, tai labai rūpestingas, dėmesingas žmogus. Smagu, kad gali gydytojo paklausti ir bus smulkiai paaiškinta, patarta. Teko bendrauti ir su kitais gydytojais, dirbančiais per išeigines, naktimis visi jie buvo malonūs, dėmesingi.
Manau, slaugytojų darbas irgi nelengvas, aptarnaujamų palatų ir ligonių daug. Jos eina ir eina, prisėda surašo ir vėl eina. Atrodo, kad jos niekada nepavargsta, visada šypsosi, visada paguodžia. Maitinimas ligoninėje buvo puikus, sąlygos geros, tai irgi prisideda prie sveikimo.
Manau, kad ligonis gydo ne tik vaistai, bet ir gydytojų, ir viso personalo nuoširdus darbas, rūpestis besigydančiais. Ligoninėje gulėjau kartu su kaimyne ir ji džiaugėsi geru gydymu, puikiomis sąlygomis. Ji mane ir paskatino geru žodžiu atsiliepti apie gydymą Panevėžio infekcinėje ligoninėje.
Atgal
