Sveikata
08 23. Gyd. L. Špakauskienė: padidėjęs kraujospūdis gali sukelti daugybę sunkių ligų
Vincas Gaudėlaitis
Kauno klinikinės ligoninės Nervų ligų skyriaus vedėja gydytoja Laima Špakauskienė sako, kad viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų - padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) - pradinėje stadijoje nesukelia jokių negalavimų, tačiau ilgainiui lemia rimtų sveikatos sutrikimų: žmogų gali ištikti insultas, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, gali būti pažeidžiama kojų kraujotaka. Pavojus susirgti gerokai sumažėja, kai žmogus tinkamai gydosi. Beje, daugeliu atvejų padidėjusio kraujospūdžio aiškūs rizikos veiksniai nėra žinomi, o "neturėdamas jokių pretenzijų" pradinėje stadijoje, jis dažnai gali likti nepastebėtas.
„Iš tikrųjų širdies ir kraujagyslių ligos, kaip rodo ilgametė statistika, pirmauja mirtį nulėmusių ligų sąraše, pralenkdamos vėžį. Todėl turintiems aukštą kraujospūdį negalima į tai numoti ranka. Ypač - dėl realios grėsmės nesigydant patirti insultą ar infarktą. Europos Sąjungoje insultai minimi pirmajame trejetuke tarp ligų, kurios sukelia neįgalumą. O nuo kraujagyslių ir širdies ligų visoje ES, turinčioje netoli 500 milijonų gyventojų, per metus miršta 1,9 mln. ligonių.
Didžioji dalis mūsų ligonių į ligoninės Nervų ligų skyrių patenka dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Todėl tiek šeimos gydytojai, tiek patys gyventojai turėtų labiau rūpintis, sekti sveikatos būklę ir jei tik reikia, laiku pradėti gydymą", - teigė gydytoja L. Špakauskienė.
Jos teigimu, jei ligoniui nustatytas padidėjęs kraujo spaudimas ir paskirti vaistai, juos reikia vartoti periodiškai, taip, kaip pataria šeimos gydytojas. Taip pat reikėtų vengti rizikos veiksnių: stresų, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, atsikratyti (nors iš dalies) antsvorio, jei tik toks yra. Prie rizikos veiksnių priskiriamas ir padidėjęs gliukozės, cholesterolio kiekis, kurį reikia kartkartėmis pasimatuoti, atliekant poliklinikoje šeimos gydytojo paskirtus tyrimus.
Tačiau jeigu žmogui netikėtai ir be aiškiai žinomų ar nujaučiamų priežasčių atsiranda galvos svaigimas, galūnių aptirpimas, kai trinka judesių koordinacija, blogėja atmintis, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją - šeimos ar greitosios medicinos pagalbos.
„Insultas gali įvykti staiga, jei kraujagyslė užsikemša (išeminis) ar plyšta (hemoraginis). Net 85 procentai insultų būna išeminiai. Didelės įtakos turi ir ligonio amžius, - apie 70 procentų insultų nutinka vyresniems nei 65 metų žmonėms. Mirštamumas nuo išeminio insulto (mūsų skyriaus duomenimis) - nuo 7 iki 11 procentų.
Jei žmogui įvyksta insultas (ligoniui sutrinka kalba, judesių koordinacija, orientacija, gali prasidėti paralyžiai), namiškiai neretai sutrinka ir gal ne iš karto susigriebia šauktis medikų pagalbos. Delsti nereikėtų, nes gydymo sėkmė priklauso ir nuo to, ar nepavėluota jį pradėti. Jei labai pablogėja ligonio sveikata, gali prireikti ilgo gydymo stacionaro sąlygomis, kur specialistas neurologas atliks tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą", - sakė Nervų ligų skyriaus vedėja L. Špakauskienė.
Paklausta, ar yra kokių vaistų, kurie „pravalo užkalkėjusias kraujagysles, kad jos netrūktų", gydytoja patarė: „geriausia - jų neužteršti". O tai reiškia: nuolat matuotis kraujospūdį, sekti cukraus kiekį, tirti cholesterolį (jis daro įtaką smegenų kraujagyslių aterosklerozės vystymuisi). Ir dar labai žmogui saugoti sveikatą padeda reguliarus fizinis aktyvumas, neriebus, ne per sūrus, sveikas maistas. Naudinga prisilaikyti dietos. Tik - saikingai, nes anoreksija taip pat gali pabloginti smegenų kraujotaką. Greta viso to, naudinga „atsilaikyti" prieš reklamą ir be reikalo (jei gydytojai nesako, jog būtina) nevartoti maisto papildų.
Vokiečių medikai, mokslų daktarai Monika Gruber ir Viktoras Jurgensas - leidinio „Mano knyga apie padidėjusį kraujospūdį" autoriai - teigia, jog dar praėjusio amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atlikti 18 metų trukę tyrimai dėl padidėjusio kraujospūdžio sąsajų su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tyrimų duomenimis, vyrai ir moterys, turėję padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligomis susirgdavo kur kas dažniau nei kiti. Insultas juos ištikdavo 8, širdies nepakankamumas - 7, infarktas - 3, kraujotakos sutrikimai kojose - 2 kartus dažniau. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad negydoma ar netinkamai gydoma hipertenzija ilgainiui gali tapti sunkių ligų priežastimi.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 40938 žmonės. Daugiau nei pusė (56,6 proc.) mirčių atvejų buvo dėl kraujotakos sistemos ligų.
Atgal
