Sveikata
08 23. Kokia yra Histrioninė asmenybė?
Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter
Neretai pro šalį praėjusi moteris priverčia atsisukti. Ne todėl, kad repliką paleido, jos rūbai dėmesį užvaldo. Jie ryškių spalvų arba netradicinio kirpimo. Į akis krenta kasdienai vaikčioti netinkami aukštakulniai bateliai. Einant sminga šaligatvin. Nelieka nepastebėta savita šukuosena bei ryškus makijažas. Brangi moteris! Deja, psichoterapeutas ją apibūdintų, kaip histrionine asmenybe. Tai asmenybės sutrikimas (psichinis) kuriam būdingi nelankstūs jausmų, mąstymo, elgesioderiniai. Juos lemia asmenybės įsitikinimų sistema, kuri jam atrodo teisinga, tačiau realiame pasaulyje keistoka, išsiskirianti.
Lotyniškai “Histrion” reiškia aktorius. Tai - artistiškas žmogaus tipas: ekspresyvus, žavus, dramatiškas, emocionalus. Šis tipas būdingas abiems lytims tiek moterims tiek vyrams. Tačiau moterų tarpe šis sutrikimas sutinkamas dažniau. Histrioniški vyrai: išvaizdūs, raumeningi, švytintys jėga bei eneregija, nepriekaištingai apsirengę. Traukiantys akį bei siekiantys dėmesio. Trūkumas - minimalus atsakomybės jausmas. Moterys - prisidengusios moteriškais rūbais, dėmesio siekia per koketavimą, pokalbiuoseužgožia kitus.
Histrioniniam asmenybės tipui pagrindus pakloja šeima. Psichologijospakraipakaip biheviorizmas (elgesys) tikina, kad tokio elgesio išmokstama socialinėje aplinkoje, pamėgdžiojant, nusižiūrint. Mokslininkai tyrinėję sutrikusios asmenybės neurocheminę – fiziologinę struktūrą tikina, kad išsiskiria didesnis noradrenalino (streso hormono) kiekis kraujyje, kuris centrinėje nervų sistemoje veikia kaip neurotransmiteris. Neurotransmiteriai yra cheminės medžiagos, perduodančios signalus iš vienos nervų ląstelės į kitą smegenyse. Perdėta emocinė reakcija, dėmesys yra aiškinamas kaip neurotransmiterių funkcijos sutrikimas.
Histrioninio tipo asmenybei didžiausia vertybė yra kitų dėmesys, komplimentai, nes ji perdėtai susirūpinusi savo išore. Kad atkreipti į save dėmesį rūbams, papuošalams išleižia dideles sumas. Pastarieji yra svarbesni nei knygos ar kiti dvasiniai dalykai. Nepasitenkinimas kyla tuomet, kuomet ji iškrenta iš dėmesio centro. Dažni nuotaikų pokyčiai. Ji gali būti dramatiška, ūmaus būdoar per nelyg emocionali. Emocijos negilios, jausmai paviršutiniški, elgesys provokuojantis, netgi viliojantis. Seksualumo skalė vyrauja nuo nuopolio iki apdairumo. Kalba spalvota, emacionali, nenutrūkstanti, tačiau išblaškyta, neaiški. Vengiama detalių, operuojama nepagrįstais faktais. Kalboje trūksta logikos. Tad lengvai paveikta įspūdžių, linkusi perimti kito nuomonę. Intelekto trūkumą siekia kompensuoti fiziniu žavesiu, kūno trauka. Gana platus draugų ratas, juos susiranda be vargo. Jai jie būtini tarsi aktoriui žiūrovai. Deja pamiršta jiems prisiimtus įsipareigojimus, nes histrioninės asmenybės elgesys yra egoistiškas, paremtas nauda sau, manipuliuoja. Klaidingai supranta tarpusavio santykius, mano kad jie intymesni nei iš tikro. Histrioninė asmenybė yra jautri kritikai ar nepalaikymui. Įvykus nesėkmei kaltina kitus, tik ne save.
Istorija
Histrioninės asmenybės sutrikimas nėra naujas reiškinys, jis datuojamas jau 4,000 metų atgal. Tuomet buvo vadinamas ,,isterija’’. ,,Isteriją’’ galima aptikti Hipokrato traktatuose apie ginekologiją, bei egiptiečių raštuose. Tai - viena seniausių dokumentuose įamžintų medicininių diagnozių. Anuomet šis susirgimas buvo siejamas su moters gimda. Platonas dialoguose ,, Timėjus’’ moters įsčias sulygina su gyvu padaru, gebančiu klajoti po visą moters kūną. Klajodama ji blokuoja praėjimus, neleidžia kvėpuoti, sukelia negalavimus. Viduramžiais buvo manoma, kad ,,isterija’’ serga apkerėtas ir labai geidžiantis lytinių santykių žmogus. Nes jis yra Demono valioje ir jo moralinė valia yra per silpna, nepajėgi priešintis blogiui. XIX - ame amžiuje ,,isterija’’ sergančios moteris apibūdinimui buvo priskiriamos šios savybės: silpna nervų sistema, nepajėgi atsispirti kūniškiems malonumams. Istorijos bėgyje elgesio būdo aiškinimai išsirutuliojo į nuomonę, kad moterys yra silpnos, nepastovios ir pavaldžios. Šios asmenybės bruožai neliko nepastebėti Zigmundo Froido. ,,Psichoanalitinėje asmenybės teorijoje'’ šis sudėjo taškus, ėmęsis aiškinti individo elgesį. Jis teigė, kad sutrikusi elgsena pasireiškia tuomet, kuomet malšinimas seksualumo jausmas. Tuomet per daug fantazuojama, emocijos liejasi per kraštus.
Jei ji nepaliaujamai mirkčioja ir šypsosi, įsmeigusi žvilgsnį išlaiko ilgiau nei pridera, kuomet pašnekovas ja nesidomi, ji rauko nosį, kinta jos veido išraiška, žinok tai ji, histrioninė asmenybė.
Atgal
