Sveikata
04 20. Per dvejus metus sveikatos priežiūros įstaigų sumažėjo dviem dešimtimis
Mindaugas Sakalas
2010-2012 metais buvo sumažinta 20 sveikatos priežiūros įstaigų juridinių asmenų - šios įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus. Tačiau įgyvendinant Restruktūrizavimo programą vieno iš pagrindinių vertinimo kriterijų - hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojų mažėjimo iki 18 - nepavyko pasiekti, pažymima Vyriausybės veiklos ataskaitoje.
Anot ataskaitos, kuri ketvirtadienį pristatyta Seimui, sveikatos priežiūros įstaigų tinklas vis dar neefektyvus, jos iki šiol pavaldžios skirtingiems lygiams - valstybei ar savivaldybėms, yra nevienodos valstybinių ir privačių įstaigų veiklos sąlygos. Trūksta šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, slaugytojų, ypač kaimo vietovėse, gyventojams pernelyg ilgai tenka laukti, kad patektų pas gydytoją.
"Taigi bus siekiama spręsti šias problemas artimiausiu metu", - žada Ministrų kabinetas.
2012 metais atlikta lyginamoji 2010 ir 2011 metų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, kokybės, prieinamumo ir pacientų saugos analizė parodė, kad gyventojų nuomonės dėl paslaugų kokybės gerėjimo arba stacionarinių paslaugų kokybės teigiamo pokyčio nustatyti nepavyko. Tačiau, paslaugų teikėjų nuomone, stacionarinių paslaugų kokybės teigiamas pokytis akivaizdus: 2010 metais taip teigė 11 proc., o 2011 metais - 33 proc. paslaugų teikėjų. Apie laukiamą sveikatos priežiūros sistemos reformą 2010 metais 37 proc. Lietuvos gyventojų turėjo neigiamą nuomonę, tačiau 2011 metais gyventojų, turinčių neigiamą nuomonę, sumažėjo iki 25 proc.
Ataskaitoje nurodoma, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas labai priklauso nuo Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų techninio aprūpinimo. 2012 metais toliau įgyvendinant projektus, finansuojamus ES lėšomis, modernizuotos 48 sveikatos priežiūros įstaigos ir baigtas įgyvendinti 61 projektas, kurių bendra vertė 115,8 mln. litų. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektus sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerėjo 331 565 pacientams. Sumažėjus investicijų projektų finansavimui, jų įgyvendinimo trukmė pailgėjo iki 10 ir daugiau metų, sumažėja galimybių įstaigoms gauti finansavimą kritiniais atvejais, kai susidėvi liftai, sterilizacijos įranga ar įstaigos pastatai tampa avarinės būklės.
Ataskaitoje raginama stiprinti pirminės sveikatos priežiūros grandį. Stiprinant šeimos gydytojo instituciją ir kitą pirminę sveikatos priežiūrą, nuo 2012 metų pradėta skatinti už prisirašymą prie šeimos gydytojo (ne prie gydytojo komandos). Pradėta mokėti už šeimos gydytojo gerus darbo rezultatus pagal naujus rodiklius: sergančiųjų arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir bronchine astma hospitalizacijos rodiklius. Įvestos naujos skatinamosios paslaugos, susijusios su kraujo tyrimais.
Vyriausybė primena Valstybės kontrolės išvadą, kad ne visiems gyventojams šeimos gydytojo paslaugos prieinamos vienodai, gydytojai netolygiai pasiskirstę savivaldybėse. Šeimos gydytojai vykdo ne visas jiems nustatytas pareigas, tirdami ir gydydami ligonius nepanaudoja visos savo kompetencijos. Be to, pažymėta, kad trūksta tikslių duomenų apie šeimos gydytojų poreikį, neatliekamas ilgalaikis jo planavimas, o nesant nustatytų (privalomų) poreikio planavimo kriterijų savivaldybių nurodytas skaičius ne visada tikslus. Todėl ketinama įgyvendinti priemones, kurių tikslas - geriau tenkinti gyventojų sveikatos apsaugos poreikius ir didinti šių paslaugų prieinamumą.
Per mažai dėmesio skiriama vaiko - pažeidžiamiausio visuomenės nario - sveikatos politikos formavimui ir įgyvendinimui. Žadami rūpintis motinos ir vaiko sveikatos gerinimu.
Pabrėžiama, kad labai svarbi onkologinių ligų prevencija. 2012 metais toliau buvo įgyvendinamos sergamumo šiomis ligomis ir mirtingumo nuo jų prevencijos programos.
"Nors 2012 metais nemaža dėmesio skirta veiksnių, darančių neigiamą įtaką visuomenės sveikatai, poveikio mažinimui, žmonių informuotumo apie ligas, jų priežastis ir sveiką gyvenseną didinimui, tačiau nuveikta nepakankamai", - teigiama ataskaitoje.
Lietuvos gyventojų mirčių priežastys nekinta jau daugelį metų. 2011 metų duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,3 proc., piktybinių navikų - 19,8 proc., dėl išorinių priežasčių - 9,1 proc. visų mirusiųjų. Nesveika gyvensena (rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas) kenkia žmonių sveikatai, didina lėtinių ligų riziką.
"Vis dar vyrauja dėmesys ligų gydymui, o ne prevencijai. Neugdomas teigiamas visuomenės požiūris į sveiką gyvenseną, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą", - konstatuojama ataskaitoje.
Per pastaruosius 5 metus mirtingumas nuo išorinių priežasčių 100 tūkst. gyventojų sumažėjo beveik 27 proc., sužeistųjų sumažėjo 4 269 asmenimis (2006 metais sužeista 8 244, 2011 metais - 3 975 asmenys), žuvusiųjų - 462 asmenimis (2006 metais žuvo 759, 2011 metais - 297 asmenys). Sveikatos apsaugos ministerijai atnaujinus Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą, tikimasi, kad žinybinis bendradarbiavimas suaktyvės, bus imtasi įgyvendinti principą sveikata visų sričių politikoje".
Mažinant sveikatos priežiūros įstaigose korupcijos apraiškų, kai vykdomi viešieji pirkimai, 2012 metais savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus per Centrinės projektų valdymo agentūros Centrinę perkančiąją organizaciją vykdė 58 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nupirkta vaistų už 112 189,6 tūkst. litų. Vaistinių preparatų, pirktų per Centrinę perkančiąją organizaciją, bendra pirkimo vertė padidėjo nuo 34,5 iki 36 proc.
Pripažįstama, kad nelegalūs mokėjimai gydytojams - vis dar didžiulė problema. Organizacijos "Transparency International" duomenimis, sveikatos sistema - ir toliau vienas iš korumpuočiausių ūkio sektorių. Taigi ir toliau žadama imtis priemonių, mažinančių pacientų ketinimus nelegaliai mokėti gydytojui, tobulinti sveikatos priežiūros sistemos finansavimą.
