Sveikata
03 12. Prof. R. Nadišauskienė: gyvename gerai, jei su kitomis šalimis lygintume reprodukcinės sveikatos problemas
Neturėjusi kada pasidžiaugti garbingu apdovanojimu - Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus savo šaliai gautu Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė išvyko į Ženevą. Ten dalyvavo metiniame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Reprodukcinės sveikatos mokslo departamento strateginės techninės grupės patarėjų susirinkime.
Profesorė yra Europos regiono ekspertų grupės pirmininkė.
Grįžusi iš Ženevos ir naujienų agentūros ELTA korespondentės paklausta, ką šį kartą Šveicarijos sostinėje veikė jos kuruojamos srities ekspertai, profesorė atsakė:
R. Nadišauskienė: Europos regiono ekspertų posėdžiai dažniausiai vyksta Kopenhagoje gegužės mėnesį. O žiemai baigiantis, kai kartą per metus susirenkame Ženevoje, tai aiškinamės prioritetus, sudarome strateginį planą. Pagal jį numatome pasaulio regionus, šalis, kur šiuo metu yra daugiausia reprodukcinės sveikatos problemų, laukiančių sprendimo būdų. Žodžiu, tariamės, kur būtina sutelkti pasaulio mokslininkus, dirbančius reprodukcinės sveikatos srityje, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai, kad vietose dirbantys specialistai gautų naudingų žinių.
Jei norime svaresnių rezultatų, tai tyrimai neturėtų apsiriboti tik viena kuria nors šalimi. Situacija geriau paaiškėja, atlikus tyrimus iš karto 5 ar 6 valstybėse, nes problemos yra tapačios. Tai - šeimos planavimas, saugi kontracepcija, motinystė, paauglių reprodukcinė sveikata bei kitos problemos, kurių sprendimas, be abejonės, turi įtakos ir visuomenės, ir kiekvienos šalies gerovei.
ELTA: Ar Jūs, kaip tarptautinės organizacijos, besirūpinančios pasaulio gyventojų sveikata, ekspertė, priskirtumėte Lietuvą prie probleminių šalių?
R. Nadišauskienė: Lietuva tikrai nėra iš tų probleminių šalių, kurios kelia didelį ekspertų susirūpinimą. Palyginus mūsiškes ir pasaulio reprodukcinės sveikatos problemas, galima sakyti: mes gyvename gerai. Bet lygiai taip pat galima sakyti: kiekvienam - savo. Tiek Lietuvoje, tiek Uzbekistane, tiek Kazachstane yra savų problemų, kurias galima spręsti radus bendrą, tinkamą būdą. Tų būdų paieška ir užsiima ekspertai.
ELTA: Ką paminėtumėte iš Lietuvai aktualiausių reprodukcinės sveikatos dalykų?
R. Nadišauskienė: Tą patį, ką galima pasakyti kalbant ir apie kitas Europos valstybes. Tai - šeimos planavimas, jo prieinamumas pirminėje grandyje, jaunų žmonių pasirengimas atsakingam gyvenimo laikotarpiui - šeimai. Žinios, išsilavinimas - labai svarbūs veiksniai, kalbant apie reprodukcinę sveikatą. Ir lygiai tokie pat svarbūs jie ne vien Lietuvoje.
Pas mus, turime pripažinti, pastaruoju metu ypač bauginanti situacija yra dėl gimdos kaklelio vėžio paplitimo. Tam įtakos turi ir dar menkos gyventojų žinios apie pirminę, antrinę jo profilaktiką. Vakcina, galinti užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui, nekompensuojama ir jos kaina, deja, - nelengvatinė. O žmonėms, kurie galėtų už vakciną susimokėti, nepakanka žinių apie jos reikalingumą bei naudingumą.
Jeigu minėsime kitą prioritetą - vaikų ir paauglių sveikatą, tai čia irgi yra spręstinų problemų, nors pas mus socialinė aplinka, turinti įtakos tai sveikatai, yra kitokia nei, tarkim, besivystančiose šalyse.
ELTA: O kaip motinystė ir kūdikystė. Ar čia Jūs, kaip reprodukcinės sveikatos specialistė, ekspertė, daug taisytino matote?
R. Nadišauskienė: Šios srities rezultatai Lietuvoje tikrai yra geri, tai pripažįsta ir mūsų kolegos iš kitų šalių. Tie rezultatai atitinka Europos senbuvių rezultatus. 1992 metais pas mus buvo sukurti sveikatos priežiūros ir mokslo centrai. Puikiai veikia visos grandys, žinoma, ir tos, kurių anksčiau nebuvo: kūdikių reanimacijos ar motinos ir kūdikių transportavimo, jeigu jo prireikia, iškilus pavojui jų sveikatai.
Noriu pažymėti, kad nestovime vietoje, tobuliname tai, ką pasiekėme, diegiame naujoves. Naudingas čia ir bendradarbiavimas su kolegomis iš užsienio. Ta proga galim pasidžiaugti, kad reprodukcinės sveikatos Lietuvoje klausimai rado vietos ir pradėtoje įgyvendinti mūsų šalies bei Šveicarijos bendradarbiavimo programoje. Pagal ją, abiejų šalių aplinkos apsaugos mokslų ir technologijų, sveikatos mokslų bei gamtos mokslų sričių mokslininkai turės galimybę vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, kartu organizuoti mokslo renginius ir dar daugiau nuveikti, prisidėdami prie socialinio ir ekonominio vystymosi Lietuvoje.
Programos "Moksliniai tyrimai ir plėtra" biudžetas - 9,7 mln. Šveicarijos frankų (27,5 mln. litų), įgyvendinimo trukmė - 2011-2016 metai. Nėra abejonių, jog bus prasmingai panaudotos lėšos, kurios pasitarnaus sveikatos priežiūros kokybei užtikrinti, motinystės ir perinatalinės pagalbos infrastruktūros pagerinimui.
ELTA: Kas iš tų programų, tarkim, gimdyti susiruošusiai kokio nors Lietuvos kaimo moterytei, kurios artimoje aplinkoje nebeliko gimdymo namų, nes tie, kuriuose per metus moterys gimdo ne daugiau kaip 300 kartų, uždaryti?
R. Nadišauskienė: Žinoma, ji gali pykti ir negirdės, jog tai padaryta iš geriausių paskatų. Jei gimdymų mažai, tai akušerių, gydytojų kvalifikacija nebus derama. Ir gerą patirtį sukaupti tokiais atvejais specialistams neįmanoma.
Švedijoje, Danijoje ir kitose Europos valstybėse maži gimdymo namai uždaromi, jeigu juose per metus gimdo tik iki 500 moterų. Pas mus ši riba palankesnė gimdymo namams išlikti - 300 gimdymų per metus.
Gimdyvėms skųstis pagrindo nėra, nes Lietuvoje maži atstumai iki saugių gydymo įstaigų, kur yra patyrusių, kiekvieną dieną dirbančių specialistų. Jie gali saugiai priimti naujagimį bei jo mamai kvalifikuotai suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
ELTA: Jei atvirai, kuo nesaugūs gimdymai namie?
R. Nadišauskienė: Mes, reprodukcinės sveikatos specialistai, teigiame: saugiausia gimdyti ligoninėje. Tačiau jei moterims kyla nepasitenkinimas, reikia aiškintis: gal ne visada paisoma jų pageidavimų, gal ligoninėje neužtikrinamas jų privatumas, gal skiriama ir nebūtinų medikamentų.
Žinoma, akušerijoje visko gali nutikti. Po sėkmingo nėštumo gali išsivystyti žaibiškos komplikacijos. Tad tokiais atvejais kur kas saugiau gimdyti ligoninėje. Beje, Kaune apie gimdymus namie kaip ir nesigirdi. Tikėkim, jog kaunietės gimdyvės labiau pasitiki ligoninėmis ir nenori gimdyti kažkur kitur.
Dėkoju už pokalbį.
